javapjtė, žemės ūkio darbas – javų derliaus nuėmimas. Lietuvoje nuo seno buvo naudojami javų kirtimo įrankiai – pjautuvas (nuo žalvario amžiaus iki 20 a. pradžios, rytinėje ir pietrytinėje dalyje iki 20 a. vidurio), dalgis (nuo geležies amžiaus iki 20 a. vidurio), dalgelė (paplito 19 a.). 19 a. dvaruose, vėliau valstiečių ūkiuose atsirado arklinės javų kertamosios mašinos, nuo 20 a. vidurio naudojami javų kombainai. Pradedama dažniausiai 10 d. nuo vaškinės brandos pradžios. Kai oras sausas ir šiltas, kombainais žieminius kviečius ir miežius galima pradėti pjauti ir vėliau – kietosios brandos pradžioje, žieminius rugius – ką tik sulaukusius kietosios brandos, avižas, kai kietosios brandos šluotelėje jau būna pusė grūdų. Sparti javapjūtė mažina grūdų nuostolius.
javapjūtė (javų kombainu nupjauti ir iškulti kviečiai byra į bunkerį)