Jean Arp
Jean Arp
Arp Jean, vok. Hans (Žanas, Hansas Árpas) 1887 09 16Strasbūras 1966 06 07Bazelis, prancūzų skulptorius, tapytojas, grafikas, poetas. Vienas žymiausių 20 a. moderniojo meno kūrėjų, dada pradininkų. 1905–07 dailę studijavo Strasbūre, 1908–10 Paryžiuje (Juliano akademijoje). 1912 dalyvavo vokiečių avangardistų grupuotės Mėlynasis raitelis parodose, 1916 Ciuriche, vėliau Kölne – dada judėjime. Nuo 1926 gyveno Meudone prie Paryžiaus. 1926–30 bendravo su prancūzų siurrealistais, 1932–34 priklausė grupuotei Abstraction-Création.
Kūryba
J. Arp. Ūsai (litografija, 1923, su K. Schwittersu)
Pirmieji kūriniai (1909) abstrakčių geometrinių formų, vėliau dadaistiniai – koliažai iš popieriaus skiaučių, polichromuoti mediniai reljefai (sukurti su žmona S. Taeuber‑Arp), koliažai, tekstai (su K. Schwittersu, 1923) ir siurrealistiniai kūriniai su abstrakčiais elementais. Nuo 1930 daugiausia kūrė apvalias skulptūras iš gipso, marmuro, bronzos (serija Torsai 1930–31, Interregnum 1949, Debesų piemuo Centrinio Venesuelos universiteto Karakase pagrindiniame miestelyje, 1953, kompozicija UNESCO būstinėje Paryžiuje 1957). Bedaiktės, biomorfinės kompozicijos spontaniškos, plastiškos, dažnai ažūrinės, asocijuojasi su gyvosios gamtos įvairove ir kaita. Iliustravo knygų, sukūrė tekstilės kūrinių. Parašė eilėraščių, dailės teorijos veikalą Dailės ‑izmai (Les Ismes de l’art, su E. Lisickiu, 1925).
J. Arp. Debesų piemuo (bronza, 1953, Centrinio Venesuelos universiteto Karakase pagrindinis miestelis; © LATGA / Bild‑Kunst, 2020)
525