J. A. D. Ingres. Autoportretas būnant dvidešimt ketverių (aliejus, 1804, Condé muziejus Chantilly)
Ingres Jean Auguste Dominique (Žanas Ogiustas Dominikas Eñgras) 1780 08 29Montauban 1867 01 14Paryžius, prancūzų tapytojas. Vienas žymiausių prancūzų klasicistų. Dailės mokėsi pas tėvą – tapytoją ir skulptorių J. M. J. Ingres’ą. Nuo 1791 studijavo Tulūzos dailės akademijoje, 1797–1806 – J. L. Davido studijoje Paryžiuje. 1806–24 gyveno Italijoje. 1824 grįžęs į Paryžių atidarė savo studiją, dėstė Dailės mokykloje Paryžiuje; profesorius (1829). 1835–41 Prancūzijos akademijos Romoje direktorius.
Kūryba
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė žymių žmonių portretų, juose meistriškai perteikė individualius jų bruožus, pakilią nuotaiką; būdinga tikslus piešinys, lokalios spalvos, simboliškumas (Bonapartas – pirmasis konsulas 1804, Ponia Rivière, Panelė Rivière, abu 1805). Nutapė peizažų, aktų, istorinių kompozicijų (Edipas ir Sfinksas, Valpinçono mauduolė, abu 1808, Didžioji odaliska 1814). Plėtojo klasikinę tradiciją, paveikslams būdinga griežta, harmoninga kompozicija, grakščios banguojančios linijos, švelnūs šešėliai, subtilūs šviesos niuansai, virtuoziška medžiagų modeliuotė. Vėlyvojo periodo darbams – psichologiniams portretams (Ponas Bertinas 1832, Baronas Jamesas de Rothschildas 1848), aktams (Šaltinis 1856, Turkiška pirtis 1863) – būdinga idealizacija, rami nuotaika, moteris vaizduojama kaip jaunystės, vaisingumo simbolis. Sukūrė piešinių, dekoravo rūmų, pilių.
2041
J. A. D. Ingres. Ponia Moitessier (aliejus, 1856, Nacionalinė galerija Londone)
J. A. D. Ingresʼo kūryba turėjo įtakos impresionistams, modernistams (P. Picasso). Montaubane veikia J. A. D. Ingresʼo muziejus.
Jean Auguste Dominique Ingres