de Lamarck Jean‑Baptiste Antoine Pierre (Žanas Babtistas Antuanas Pjeras de Lamárkas), de Monet de Lamarck 1744 08 01Bazentin (Pikardija) 1829 12 18Paryžius, prancūzų gamtininkas. Pirmosios vientisos evoliucijos teorijos – lamarkizmo – kūrėjas. Vienas zoopsichologijos pradininkų.
1761–68 dalyvavo Septynerių metų kare. 1772–76 mokėsi Aukštojoje medicinos mokykloje Paryžiuje. Pritarė Prancūzijos revoliucijai. 1781–82 keliavo po Europą, rinko ir supirkinėjo augalų kolekcijas Karališkajam botanikos sodui. Paryžiaus Mokslų akademijos narys (1783). 1793 jo iniciatyva Karališkasis botanikos sodas pertvarkytas į Gamtos istorijos muziejų; jame iki 1817 dėstė ir vadovavo Vabzdžių ir kirmėlių katedrai; profesorius (1817). J.‑B. A. P. de Lamarckas parašė biologijos plėtotei svarbių veikalų. Prancūzijos floroje (Flore française 3 tomai 1778) pirmasis pritaikė dichotominį augalų apibūdinimo principą, sudarė natūralią augalų sistemą. 1794 pirmasis suskirstė gyvūnus į stuburinius ir bestuburius, bestuburius – į 10 klasių. Bestuburių gyvūnų sistemoje (Système des animaux sans vertèbres 1801) pateikė naują jų klasifikaciją. 1802 veikale Biologija (Biologie) pirmasis pavartojo biologijos terminą.
Jean-Baptiste Antoine Pierre de Lamarck
Svarbiausias darbas – Zoologijos filosofija (Philosophie zoologique 2 tomai 1809). Jame sistemiškai išdėstė gyvosios gamtos evoliucinio vystymosi teoriją. Paneigė vyravusią rūšių pastovumo teoriją, teigė, kad kintant aplinkai organizmai įgyja naujų savybių, kurios tampa paveldimos; taip gausėja gyvųjų būtybių formų. Bestuburių gyvūnų natūraliojoje istorijoje (Histoire naturelle des animaux sans vertèbres 7 tomai 1815–22) aprašė visus tuo metu žinomus bestuburius (gentis ir rūšis). Parašė veikalų iš geologijos, paleontologijos, hidrologijos, meteorologijos; juose kėlė istorizmo principą. Kiti svarbūs veikalai: Botanikos žodynas (Dictionnaire de botanique 1785), Bestuburių gyvūnų sistema (Système des animaux sans vertèbres 1801), Hidrogeologija (Hydrogéologie 1802).