Cocteau Jean (Žanas Koktò) 1889 07 05Maisons‑Laffitte (prie Paryžiaus) 1963 10 11Milly‑la‑Forêt (prie Paryžiaus), prancūzų rašytojas, kino režisierius. Prancūzų akademijos narys (1955).
Jean Cocteau
Kūryboje žymu simbolizmo, siurrealizmo, kubizmo, moderniosios muzikos ir baleto poveikis (pjesė baletas Paradas 1917, romanas Potomakas / Le Potomak 1919, eilėraščių rinkiniai Gerosios Vilties kyšulys / Le Cap de Bonne-Espérance 1919, Žodynas / Vocabulaire 1922, Opera 1927, pantomimos Jautis ant stogo / Le Boeuf sur le toit 1920, Eifelio bokšto jaunavedžiai / Les Mariés de la tour Eiffel 1921). Senovės graikų tragedijų siužetais pagrįstose dramose (Antigonė 1922, Karalius Oidipas / Oedipe‑Roi, 1925, Orfėjas 1925, lietuvių kalba 1986, Pragaro mašina / La Machine infernale 1934) atskleidė šių laikų žmogaus pasaulėjautą, kėlė egzistencines problemas.
Parašė dramų viduramžių literatūros motyvais (Apskritojo stalo riteriai / Les Chevaliers de la Table Ronde 1937), neoromantinių dramų (Dvigalvis erelis / L’Aigle à deux têtes 1946), melodramų (Baisūs tėvai / Les Parents terribles, pastatyta 1938, lietuvių kalba pastatyta 1986, išspausdinta 1988, Rašomoji mašinėlė / La Machine à écrire 1940, Abejingas gražuolis / Le Bel indifférent 1957, lietuvių kalba pastatyta 1976), monodramą Žmogaus balsas (La Voix humaine 1930, lietuvių kalba pastatyta 1976). Romanuose Toma, naujasis Tartiufas (Thomas l’Imposteur 1922), Baisūs vaikai (Les Enfants terribles 1929) kritikavo militarizmą, veidmainystę. Pagal savo scenarijus pastatė filmus Poeto kraujas (Le Sang d’un poète 1930), Gražuolė ir pabaisa (La Belle et la Bête 1946), Orfėjas (1950), Orfėjo testamentas (1959); jie turėjo didelę įtaką 20 a. kino raidai. Vėlyvieji poetiniai kūriniai (Skaičius Septyni / Le Chiffre Sept 1952, Šviesa–tamsa / Clair–obscur 1954) iliustruoti jo paties piešiniais. Kūryboje ryšku laki fantazija, paradoksalumas. Į lietuvių kalbą išversta dramų.
510