Jean de Gerson
de Gerson Jean (Žanas de Žersònas), tikr. Jean Charlier de Gerson 1363 12 14Gerson (Ardėnai) 1429 07 12Lionas, prancūzų katalikų teologas, filosofas, pamokslininkas, pedagogas. Studijavo Paryžiuje; Pierre’o d’Ailly mokinys. Teologijos daktaras (1395). Nuo 1395 Sorbonos profesorius ir kancleris, nuo 1397 Šv. Donato kapitulos Briugėje dekanas. 1401 grįžo į Paryžių. Buvo vienas aktyviausių Vakarų bažnyčios bręstančio skilimo priešininkų. 1415 pabėgus popiežiui Jonui XXIII, kartu su Pierre’u d’Ailly vadovavo Konstanco susirinkimui. Ypač kėlė konsiliarizmo reikšmę (Bažnyčios susirinkimų sprendimus laikė aukštesniais už popiežiaus valią (ypač kalbose Konstanco susirinkime). Vienas mokymo apie tiesos dvilypumą šalininkų. Filos. svarstymuose derino nominalistų ir realistų, teologiniuose – dogmatikų ir mistikų nesutarimus. Dėl gausaus mokslinio palikimo (parašė daugiau kaip 400 veikalų; pilniausi rinkiniai išleisti 12 t. 1926, 10 t. 1960–74) ir plačios veiklos laikomas vienu žymiausių vidurinių amžių teologų (vadinamas krikščioniškiausiu daktaru, lotynų kalba doctor christianissimus). Svarbiausi traktatai apie mistinę teologiją (Considerationes de theologia mystica speculativa 1402–03, De theologia mystica practica 1407, De elucidatione scholastica theologiae mysticae 1424 ir kiti)
2452