Jean-Francois Lyotard
Jean-Francois Lyotard
Lyotard Jean-François (Žanas Fransua Liòtaras) 1924 08 10Versalis 1998 04 21Paryžius, prancūzų filosofas ir sociologas poststruktūralistas. Filos. dr. (1971).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
Studijavo filosofiją ir literatūrą Sorbonoje. 1950–52 dėstė filosofiją Alžyro mokyklose, 1959–66 – Sorbonoje, vėliau – Paryžiaus VIII, Nanterre’o ir įvairiuose Jungtinių Amerikos Valstijų universitetuose
Ankstyvasis kūrybos laikotarpis
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu tyrė fenomenologijos ir humanitarinių mokslų santykį, pažinimo, politikos, estetikos problemas, kritikavo vadinamojo pagrindžiančiojo pažinimo koncepcijas ir struktūralizmo teorinius principus.
Postmodernizmo samprata
Veikalas Postmodernusis būvis (La Condition postmoderne 1979, lietuvių kalba 1993 22010) yra postmodernizmo įvairių krypčių vienas svarbiausių šaltinių. Postmodernizmą apibrėžė kaip nepasitikėjimą metanaracijomis (socialinės raidos dėsnius nustatančios moderniosios mokslinės koncepcijos, kurioms būdingas visa apimantis sisteminimas), metadiskursais, moderniosiomis socialinėmis teorijomis arba istorizmo filosofinėmis schemomis (G. W. F. Hegelio, A. Comte’o, H. Spencerio, K. Marxo, T. Parsonso ir kitų socialinių pokyčių modeliai). J.-F. Lyotardʼas abejojo dvasios dialektika, žmonijos emancipacija, prasmės hermeneutika, kurių ištakos – Šviečiamasis amžius.
Interpretuodamas L. Wittgensteino kalbos žaidimų sampratą kūrė heterogenišką diskursyviojo žinojimo koncepciją. Postmodernus žinojimas dekonstruoja privilegijuotas kalbinio žaidimo taisykles tobulindamas skirtybių pojūtį ir gebėjimą toleruoti nebendramatiškumą.
Postmodernizmo paskirtis – suprasti mikronaracijų (skirtingo pobūdžio diskursų, šnekos ir kalbos žaidimų, arba vadinamųjų režimų) sąveiką, taip pat nagrinėti iš heterogeniškų principų kylančio koncepcinio pliuralizmo ir reliatyvizmo padarinius.
Kiti veikalai
Kiti veikalai: Diskursas, simbolis (Discours, figure 1971), Libido ekonomija (Économie libidinale 1974), Skirtybė (Le Différend 1983).
1610