Riesener Jean‑Henri (Žanas Anri Riznèras), tikr. Johann Heinrich Riesener 1734 07 04Gladbeck 1806 01 06Paryžius, prancūzų baldų meistras. Vokietis. Vienas žymiausių Liudviko XVI stiliaus atstovų. Apie 1754 atvykęs į Paryžių tapo J.‑F. Oebeno dirbtuvės pameistriu. 1763 šiam mirus perėmė jo dirbtuvę, užbaigė pradėtus darbus (1763–68 J.‑H. Riesenero gaminti baldai dar žymėti J.‑F. Oebeno ženklu). 1768 gavo meistro ebenisto titulą. 1769, baigęs ir patobulinęs (sukonstravo garsųjį cilindro formos dangčio varstymo mechanizmą) vėlyvojo rokoko stiliaus Liudviko XV rašomąjį stalą (pradėtas J.‑F. Oebeno 1760), J.‑H. Rieseneras išgarsėjo ir pradėjo gaminti baldus Karališkajai baldų saugyklai. 1774 jam suteiktas karaliaus baldų meistro titulas. J.‑H. Rieseneras sukūrė originalių baldų Versalio, Mažojo Trianono, Saint‑Cloud, Fontainebleau, Tuileries rūmų interjerams. 1774–84 gaudavo užsakymų ne tik iš karaliaus dvaro, bet ir grafų, hercogų, žymių Paryžiaus mecenatų (labai praturtėjo).
J.‑H. Riesener. Mechaniškai reguliuojamas stalas (marketri dekoruotas ąžuolas, auksuota bronza, plienas, geležis, žalvaris, veidrodis, 1778; mechanizmas Jeano-Gotfritto Merckleino; Metropolitano meno muziejus Niujorke)
J.‑H. Riesener. Komoda (sukurta Prancūzijos karalienei Marijai Antuanetei; juodmedžiu ir kitomis medžiagomis faneruotas ąžuolas, auksuota bronza, marmuras, 1783, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
J.‑H. Riesenero baldams būdinga elegantiškas paprastumas, išryškinta konstrukcija, tiesios linijos; dauguma jų (biurai, komodos, sekreterai, deserto staliukai) turėjo sudėtingus originalius mechanizmus, kuriais buvo galima juos paaukštinti, pažeminti, pasukti, uždengti. J.‑H. Rieseneras naudojo įvairių brangmedžių medieną, perlamutrą, 1780 vienas pirmųjų pradėjo baldus faneruoti raudonmedžiu (bet tik šviesaus tono su aukso atspalviu). Baldus dekoravo antikiniais motyvais, ornamentais, subtiliais auksuotos bronzos apkaustais (dirbo su žymiausiais to laikotarpio bronzos meistrais; brėžinius dažnai darydavo pats). Sukūrė savitą, marketri technika atliktą, subtilaus piešinio realistiškai traktuotų gėlių puokščių dekorą. Nuo 1784 J.‑H. Riesenero populiarumas sumenko, jis neteko karaliaus baldų meistro titulo (bet liko mėgstamiausiu Marijos Antuanetės baldininku). Supirkinėjo savo baldus aukcionuose, tikėdamasis juos vėliau parduoti (pasikeitus madoms pirkėjų neatsirado). Mirė skurde.
2756