Lacroix Jean (Žanas Lakruã) 1900 12 23Lionas 1986 06 27Lionas, prancūzų filosofas personalistas.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1927 Sorbonoje baigė filosofiją. 1937–68 dėstė filosofiją Liono gimnazijose.
Tyrimų sritys ir idėjos
Daugiausia nagrinėjo žmogaus egzistencines ir socialines problemas, siekė derinti egzistencinės ir marksistinės filosofijos pažiūras į žmogų. Visuomeninės veiklos pagrindu laikė asmenybę, kurią apibrėžė kaip dvasinės energijos tėkmę. Jos svarbiausi bruožai – laisvė ir valia, o ne protas.
Žmogaus būties svarbiausia sąlyga – bendravimas, autentiški dvasiniai ryšiai. Žinojimą traktavo iracionaliai – aukščiausia, universali pasaulio supratimo forma yra pasitikėjimas, kurį lemia valia. Svarbiausias pasitikėjimas yra tikėjimas Dievą.
Žmogaus santykis su transcendentine sritimi įgyvendinamas per praktinę visuomeninę veiklą, darbą. Darbas padaro žmogų laisvesnį, bet gali ir sunaikinti laisvę pajungdamas jį gamtos dėsniams. J. Lacroix nagrinėjo asmenybių ekonominį, politinį, kultūrinį bendravimą, pritarė krikščionių ir marksistų dialogui.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Asmuo ir meilė (Personne et amour 1942), Dialogo prasmė (Le Sens du dialogue 1944), Marksizmas, egzistencializmas, personalizmas (Marxisme, existentialisme, personnalisme 1949), Troškimas ir troškimai (Le Désir et les désirs 1975).