Godard Jean‑Luc (Žanas Liukas Godãras) 1930 12 03Paryžius 2022 09 13Rolle (Vaud kantonas), prancūzų kino režisierius, scenaristas, kritikas. Naujosios bangos vienas pradininkų ir kūrėjų. 1949 baigė Sorboną (etnografiją). Dar studijuodamas domėjosi kinu, bendravo su A. Bazinu, J. Rivette’u, É. Rohmeru, F. Truffaut. Rašė straipsnius La Gazette du cinéma ir žurnalui Les Cahiers du cinéma. 1954–58 kūrė trumpametražius filmus. Pirmasis ilgametražis filmas Iki paskutinio atodūsio (À bout de souffle 1960, Berlyno kino festivalio prizas) – vienas garsiausių ir stilistiškai radikaliausių Naujosios bangos filmų. J.‑L. Godard’as atmetė daug kino filmo kūrimo stereotipų, įtvirtino naują kino estetiką (vienas pirmųjų pradėjo eksperimentuoti su videotechnika), herojaus tipą.
Jean‑Luc Godard
J.‑L. Godard. Filmo Iki paskutinio atodūsio kadras (1960, Mišelis – J.‑P. Belmondo, Patricija – J. Seberg)
Daugelis 7 dešimtmečio filmų (Mažasis kareivis / Le Petit Soldat 1960, rodytas nuo 1963, Gyventi savo gyvenimą / Vivre sa vie 1962, Panieka / Le Mépris 1963, pagal A. Moraviją, Išprotėjęs Pjero / Pierrot le Fou 1965, Kinė / La Chinoise 1967, Venecijos kino festivalio prizas) nufilmuoti natūroje; būdinga trūkčiojantis montažas, į koliažą dėliojamos kitų režisierių filmų citatos, herojai – maištingi jaunuoliai. Fantastinėje antiutopijoje Alfavilis (Alphaville 1965, pagal P. Eluard’ą, Berlyno kino festivalio prizas) kritikuojama totalitarizmas ir technokratija, filme Savaitgalis (Week-End 1967) – vartotojiška visuomenė.
Filme Vyriška-moteriška giminė (Masculin-Féminin 1966) keliamos socialinės ir politinės problemos žymi J.‑L. Godard’o susidomėjimą politika (1968 aktyviai dalyvavo studentų streikuose). 7 dešimtmečio pabaigoje–8 dešimtmetyje su Dz. Vertovo vardo režisierių grupe kūrė propagandinius politinius filmus. Vėlesniuose filmuose (Aistra / Passion 1982, Vardas – Karmen / Prénom Carmen 1983, pagal P. Mérimée, Venecijos kino festivalio prizas, Naujoji banga / Nouvelle Vague 1990, Meilės pašlovinimas / Éloge de l’amour 2001) kritiškai apmąstoma kino meno prasmė, filmų kūrimo principai.
Nuo 1989 kūrė dokumentinių filmų ciklą apie kiną Kino istorija(os) (Histoire(s) du cinéma), sukūrė dokumentinį filmą JLG / JLG – autoportretas gruodį (JLG / JLG – autoportrait de décembre 1995). 21 a. 1–2 dešimtmetyje sukūrė filmus Mūsų muzika (Notre musique 2004), Filmas socializmas (Film socialisme 2010, Lietuvoje rodytas pavadinimu Socializmas), Sudie, kalba (Adieu au langage 2014, Kanų festivalio prizas), Vaizdų knyga (Le livre d’image 2018, Kanų festivalio prizas). Venecijos kino festivalio prizas už visą kūrybą (1982). Imperatoriškoji premija (2002). Europos kino akademijos apdovanojimas už visą kūrybą (2007). Garbės Oskaras (2011).
1863
2271