Léaud Jean-Pierre (Žanas Pjeras Lèo) 1944 05 05Paryžius, prancūzų kino aktorius. 1959 debiutavo pagrindiniu Antuano Duanelio vaidmeniu režisieriaus F. Truffaut filme 400 smūgių. Vėliau kūrė šį vaidmenį (vadinamą F. Truffaut antruoju aš) filmuose Dvidešimtmečių meilė (1962), Pavogti bučiniai (1968), Šeimos židinys (1970), Pabėgusi meilė (1979, visų režisierius F. Truffaut). Vaidino idealistus ir maištininkus režisieriaus J.‑L. Godard’o (Polis – Vyriška-moteriška giminė, Berlyno kino festivalio prizas, Donaldas – Pagaminta JAV, abu 1966, Markas – Kinė 1967) ir kitų Naujosios bangos režisierių filmuose; J.‑P. Léaud sukurtas tragikomiškas, neurotiškas antiherojus tapo Naujosios bangos simboliu. Kiti vaidmenys: Mokinys (Orfėjo testamentas 1960, režisierius J. Cocteau), Žiulianas (Kiaulidė 1969, režisierius P. P. Pasolini), Tomas (Paskutinis tango Paryžiuje 1972, režisierius B. Bertolucci); vienas svarbesnių – Aleksandro vaidmuo filme Mama ir kekšė (1973, režisierius J. Eustache’as).
Jean-Pierre Léaud
Nuslūgus Naujajai bangai svarbesnius vaidmenis sukūrė filmuose Aš pasisamdžiau žudiką (1990, režisierius A. Kaurismäki), Irma Vep (1996, režisierius O. Assayasas), Pornografas (2001, režisierius B. Bonellis, Kanų kino festivalio prizas). Vaidyboje savitai derina nuoširdumą ir sąlygiškumą. Dirbo režisierių F. Truffaut, J.‑L. Godard’o asistentu.
1863