Ponnelle Jean‑Pierre (Žanas Pjeras Ponèlis) 1932 02 19Paryžius 1988 08 11Miunchenas (palaidotas Paryžiuje), prancūzų operos režisierius, teatro dailininkas.
Išsilavinimas ir veikla
Paryžiuje privačiai lankė muzikos pamokas pas dirigentą Hansą Rosbaudą (1895–1962), studijavo Strasbūre. 1955 baigė Sorbonos universitetą (filosofijos ir meno istorijos studijas). Paryžiuje mokėsi dailės pas F. Léger, studijavo teatrologiją Berlyno laisvajame universitete. 1984–88 Vokietijos meno akademijos Vakarų Berlyne narys. Nuo 20 a. 6 dešimtmečio pradžios kūrė scenografiją ir kostiumus baleto (H. W. Henze’s Džekas Padingas 1951), operos (H. W. Henze’s Vienatvės bulvaras 1952 ir Karalius Elnias 1956, M. Ravelio Ispaniškoji valanda 1962, daugeliui savo režisuotų operos spektaklių) ir dramos spektakliams, Carlo Orffo kantatai Carmina Burana (1958), režisavo dramos spektaklių (A. Camus Kaligula 1961). 1962 kaip operos režisierius debiutavo Düsseldorfo operos teatre (R. Wagnerio Tristanas ir Izolda, 1981 šį spektaklį režisavo Bayreutho festivalyje, abiejų ir dailininkas).
Jean‑Pierre Ponnelle
Tarptautinio pripažinimo kaip operos režisierius sulaukė 1968 Zalcburgo festivalyje G. A. Rossini operos Sevilijos kirpėjas spektakliu. Režisavo spektaklių žymiausiuose pasaulio operos teatruose (Metropolitan Opera Niujorke, San Francisco operoje, Covent Garden teatre Londone, La Scala teatre Milane, Paryžiaus nacionalinėje operoje, Vienos valstybinėje operoje, Bavarijos valstybinėje operoje Miunchene, Kölno operoje, Ciuricho operos teatre), festivaliuose (Bayreutho, Zalcburgo). Bendradarbiavo su žymiausiais 20 a. dirigentais K. Böhmu, W. Sawallischu, H. von Karajanu, C. Abbado, N. Harnoncourt’u, J. Levine’u, Z. Mehta, D. Barenboimu, R. Chailly, operos solistais M. Freni, E. Gruberová, H. Prey’umi, Dietrichu Fischeriu‑Dieskau (1925–2012), P. Schreieriu, T. Stratas, Chr. Ludwig, T. Berganza, K. Te Kanawa, F. Araiza, L. Pavarotti, P. Domingo ir kitais.
Režisūra
J.‑P. Ponnelle. R. Wagnerio operos Skrajojantis olandas spektaklio scena (1988, scenografas J.‑P. Ponnelle’is, kostiumų dailininkas Petas Halmenas; San Francisco opera)
Režisavo apie 100 pavadinimų operų (apie 300 skirtingų pastatymų) ir muzikinio teatro spektaklių (kai kurie jų rodomi daugiau kaip 50 metų). Garsėjo kaip baroko operų režisūros meistras. Daugiausia pastatė C. Monteverdi (Orfėjas 1975, Uliso sugrįžimas į tėvynę 1976, Popėjos karūnavimas 1977), W. A. Mozarto (Tito gailestingumas 1969, Visos jos tokios 1970, Figaro vedybos 1972, 1976, Idomenėjas, Užburtoji fleita, abu 1982) ir G. A. Rossini (Sevilijos kirpėjas 1968, Pelenė, arba Gėrio triumfas 1969, Italė Alžyre 1988) operos spektaklių. Kiti svarbesni spektakliai: J. É. F. Massenet Manon (1963, 1987), G. Donizetti Don Paskualė, Rigoletas (abu 1973), P. Hindemitho Kardijakas (1985), G. Verdi Aida (1986), G. Bizet Karmen (1988). Režisavo pasaulinių premjerų Bavarijos valstybinėje operoje Miunchene (A. Reimanno Lyras 1978 ir Trojietės 1986). Sukūrė 16 televizijos operų (žymiausios – G. Puccini Madam Baterflai 1974, G. Verdi Rigoletas 1982). Išleista apie 20 J.‑P. Ponnelle’io spektaklių vaizdo įrašų.
J.‑P. Ponnelle’is sukūrė savitą sceninio vaizdingumo ir režisūros stilių, operos spektakliuose pirmenybę teikė muzikai, scenografiją ir kostiumus vertino kaip padedančius žiūrovui suvokti muzikinę dramą. Spektakliuose dažniausiai vaizduodavo kompozitoriaus gyvenamąją epochą, kurdamas scenografiją, kostiumus, režisuodamas vaidmenis pateikdavo istorinių nuorodų.
P: E. Woska Ponnelle in München: 1952 bis 1988 München 1991; L: M. W. Busch Jean‑Pierre Ponnelle Berlin 2002; K. Bendikas The Opera Theatre of Jean-Pierre Ponnelle New York 2004.
3227