Jean Starobinsky

Starobinsky Jean (Žanas Starobnskis) 1920 11 17Ženeva 2019 03 04Morges (Vaud kantonas), Šveicarijos literatūros kritikas, filologas. Rašo prancūzų kalba. Įvairių pasaulio šalių mokslų akademijų narys, daugelio universitetų garbės daktaras.

Biografija

Ženevos universitete studijavo klasikinę literatūrą ir mediciną. 1953–56 Johnso Hopkinso universitete Baltimorėje, vėliau Bazelio universitete dėstė prancūzų literatūros, Ženevos universitete – medicinos istoriją; profesorius (1958). Iki 20 a. 6 dešimtmečio pabaigos derino literatūros istoriko ir psichoterapeuto darbą.

Mokslinė veikla ir veikalai

Literatūrinėje kritikoje jungia struktūrologinį, tematinį ir psichoanalitinį metodą, pasak jo, tai yra įvairiapusė kritika, sekanti judėjimą nuo išorės prie intymumo. Svarbiausi veikalai: Montesquieu (1953), J.‑J. Rousseau, skaidra ir kliūtis (J. J. Rousseau, la transparence et l’obstacle 1958), Kritinis ryšys (La Relation critique), Gyva akis (L’Œil vivant, abu 1970), Montaigne’io judėjimas (Montaigne en mouvement 1982), Ligos vaistas. Dirbtinumo kritika ir įteisinimas Šviečiamajame amžiuje (Le Remède dans le Mal. Critique et légitimation de l’Artifice à l’Âge des lumières 1989), Melancholijos veidrodis (La Mélancolie au miroir 1990), Diderot tapytojų erdvėje (Diderot dans l’Espace des peintres 1991), Poezija ir karas, 1942–1944 kronikos (La Poésie et la Guerre, chroniques 1942–1944 1999). Dar išleistos knygos Melancholijos gydymo istorija, nuo ištakų iki 1900 (Histoire du traitement de la Mélancolie, des origines à 1900 1960), Medicinos istorija (Histoire de la médicine 1963). Straipsnių vertimų skelbta lietuvių periodikoje.

510