Jeanne d’Arc (Žanà d’Ark), Orleãno mergẽlė apie 1412dabar Domrémy-la-Pucelle (Lotaringija, Prancūzija) 1431 05 30Rouen, Prancūzijos nacionalinė didvyrė. Šventoji (1920, šventė 05 30; Joana Arkietė). Būdama 13 m. įtikėjo, kad girdi dangiškuosius balsus, kuriuos lydi regėjimai. Buvo įsitikinusi, kad matė šv. Mykolą ir kankines šv. Kotryną Aleksandrietę ir šv. Margaritą. 1429, vykstant Šimtamečiam karui, kai Anglijos kariuomenė buvo apsiautusi Orleaną, balsai ją paragino padėti Karoliui VII, kuris dėl vidaus karo ir Anglijos pretenzijų į Prancūzijos sostą negalėjo karūnuotis, nors 1422 mirė Prancūzijos karalius Karolis VI Pamišėlis (pagal 1420 Troyes sutartį tarp Karolio VI ir Anglijos karaliaus Henriko V, sostas turėjo atitekti Henriko V ir jo žmonos, Karolio VI dukters, Kotrynos palikuoniams).
Jeanne d’Arc (nežinomo autoriaus miniatiūra, pergamentas, 1450–1500, Nacionalinių archyvų istorijos centras Paryžiuje)
Teologų susirinkimas pritarė Jeanne’os d’Arc siekiams, jai buvo paskirta kariuomenė. Apsitaisiusi šarvais, su balta vėliava, kurioje buvo užrašyta Jėzus ir Marija bei pavaizduota Prancūzijos karališkoji emblema (heraldinės lelijos), Jeanne’a d’Arc vadovavo Prancūzijos kariuomenei, kol buvo pasiektos lemiamos pergalės prieš Anglijos kariuomenę. Per dofino karūnaciją Reimso katedroje Jeanne’ai d’Arc buvo skirta vieta šalia karaliaus.
Nors Jeanne’a d’Arc sužlugdė Anglijos planus įsivyrauti Prancūzijoje, Karolis VII nepritarė tolesnei kovai su Anglija. Jeanne’a d’Arc be karaliaus paramos 1430 vadovavo karinėms operacijoms prie Compiègne’o (netoli Paryžiaus), kur ją paėmė į nelaisvę Anglijos sąjungininkai burgundai ir perdavė anglams.
Po 14 mėn. tardymo už tai, kad dėvi vyriškus drabužius, Jeanne’a d’Arc buvo apkaltinta nuodėme, už tikėjimą, kad ji paklusni labiau tiesiogiai Dievui nei Bažnyčiai – erezija. Buvo nuteista mirti, bet dėl atgailos nuosprendis pakeistas kalinimu iki gyvos galvos. Kadangi Jeanne’a d’Arc vėl pradėjo dėvėti vyriškus drabužius, pasaulietinis teismas nuteisė ją pakartotinai. Kaip neatgailaujanti eretikė Jeanne’a d’Arc buvo sudeginta Roueno Senojo turgaus aikštėje. Pagal to meto papročius eretikai negalėjo būti palaidoti krikščioniškai, dėl to jos palaikai buvo įmesti į Senos upę. Jeanne’os d’Arc giminės prašymu 1456 Bažnyčia peržiūrėjo jos bylą, ji buvo išteisinta.
Daugelio literatūros ir meno kūrinių herojė.
2271
Documents et recherches relatifs à Jeanne la Pucelle 5 vol. Melun 1952–61; F. Gies Joan of Arc: The Legend and the Reality New York 1981; K. De Vries Joan of Arc: A Military Leader Gloucestershire 1999; S. Nash-Marshall Joan of Arc: Spiritual Biography New York 1999; R. Caratini Jeanne d’Arc: De Domrémy à Orléans et du būcher à la légende Paris 1999.
-Žana Arkietė; -Joana Arkietė; -Joan of Arc