„Jedinstvo“

„Jedinstvo“, Socialstinis judjimas už pérsitvarkymą Lietuvojè „Vienybė–Jedinstvo–Jedność“, prosovietinė organizacija, veikusi 1988 11–1991 08. Oficialus pavadinimas kurtas pagal Sąjūdžio (iš pradžių – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis) pavadinimą. Kaip ir kitose Baltijos šalyse, įkurta SSKP ir SSRS išsaugoti siekiančių SSKP Centro komiteto veikėjų iniciatyva. Lietuvoje įkurta 1988 11 SSRS pavaldumo Vilniaus radijo matavimo prietaisų mokslinio tyrimo institute.

Oficialiai deklaravo siekianti į SSKP ir SSRS pertvarką įtraukti visus piliečius, tobulinti ir humanizuoti socializmą, skelbė socialinio teisingumo, įvairių tautybių žmonių lygiateisiškumo principus, o iš tikrųjų priešinosi nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui, reikalavo įvesti tiesioginį SSRS prezidento valdymą, atkurti SSRS ir LSSR konstitucijų veikimą, paleisti Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą.

Jedinstvo vienijo SSRS pavaldžių įmonių ir organizacijų (daugiausia Vilniaus) darbuotojus, sovietų kariuomenės kariškius, dažniausia rusakalbius kitų tautų probolševikinių pažiūrų žmones. 1989 01–04 vyko Jedinstvo miestų ir rajonų konferencijos, 1989 05 13–14 – steigiamasis suvažiavimas Vilniuje (iš 807 delegatų apie 600 atstovavo Vilniui). Dėl nesutarimų renkant vadovybę iš suvažiavimo išėjo ir iš organizacijos pasitraukė dalis veikėjų – V. Antonovas, S. Juonienė, I. Kučerovas, A. Merkelis ir kiti. Vadovaujančioji Jedinstvo institucija buvo respublikinė taryba.

1991 sausio 8, 9 ir 11 d. Jedinstvo kartu su Lietuvos komunistų partija (SSKP platformos) ir Lietuvos demokratinių jėgų kongresu rengė vadinamuosius darbo žmonių protesto mitingus prie Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, streikus pramonės įmonėse dėl mažmeninių kainų padidinimo, Vilniaus oro uoste, kūrė streikų komitetus, vadinamąsias darbininkų draugoves. Šios prisidėjo prie SSRS agresijos prieš Lietuvos valdžią, prie nesėkmingo 1991 Sausio tryliktosios bandymo įvykdyti valstybės perversmą Lietuvoje.

Jedinstvo žlugo Maskvoje 1991 pralaimėjus komunistinių jėgų antidemokratiniam Rugpjūčio pučui ir Rusijos bei kitų buvusios Sovietų Sąjungos sąjunginių respublikų komunistams praradus realią sovietų valdžios atkūrimo perspektyvą.

Neformalus Jedinstvo lyderis (pirmininkas) V. Ivanovas.

111