Jehiše (Jehšė) apie 410–415 apie 470–475prie Vano ežero (dabar Turkija) , armėnų istorikas, filosofas ir teologas. Armėnų šventasis. Mesropo Maštoco mokinys. 434 išvyko mokytis į Aleksandriją (Egiptas). 441 grįžęs į Armėniją dirbo armėnų karo vado Vardano Mamikoniano raštinės viršininku. Kurį laiką gyveno Persijoje, 450–451 dalyvavo armėnų sukilime prieš Persiją. Po 454 tapo atsiskyrėliu kalnuose prie Vano ežero. Veikale Apie Vardaną ir armėnų karą (451, papildytas 454 ir 464) aprašyta armėnų išsivadavimo iš Persijos kova, armėnų ir persų teologų disputas, pateikiama išsami zoroastrizmo kritika, išdėstyti krikščioniškosios filosofijos (ryšku neoplatonizmo įtaka) ir teologijos principai, būdinga vaizdinga ir gyva kalba su lyriniais intarpais. Parašė teologinių veikalų (Pamokymai vienuoliams 455, Apie žmogaus sielą 460), Biblijos komentarų.
2275