Jēkabs Janševskis
Janševskis Jēkabs (Jėkabas Janšèvskis) 1885 03 16Nygrandas 1931 12 22Ryga, latvių rašytojas. Vienas žymiausių latvių prozininkų. Parašė kultūrinių istorinių romanų: Tėviškė (Dzimtene – Tarnai, šeimininkai ir ponai / Kalpi, saimnieki un kungi 2 t. 1922–23, Keliai ir takai / Ceļi un tekas 2 t. 1924–25), Bandavoje (Bandavā 1928), Miškų žmonės (Mežvidus ļaudis 1929), Nuotaka (Līgava 2 dalys 1931–32), Laimės kūdikis (Laimes bērns 1931–32; baigė sūnus K. Janševskis). Juose vaizduojama 16 a. ir 19 a. pabaigos–20 a. pradžios etnografinė ir socialinė Kuršo, Lietuvos ir Latvijos pasienio panorama, dvaro ir valstiečių gyvenimas, įvairių tautų santykiai. Ryšku Latvijos žemių išaukštinimas, džiaugsmas atkuriant savo kraštą. Atskleistos lietuvių gyvenimo realijos. Propagavo lietuvių ir latvių tautų vienybę. Dar parašė apsakymų, pjesių. Kūrinių ištraukų paskelbta lietuvių kalba.
1320