Jelgava

Jelgava (Jegava), miestas Latvijoje, į pietryčius nuo Rygos, abipus Lielupės; savivaldybės centras (miestas savivaldybei nepriklauso).

55 400 gyventojų (2022). Automobilių magistralė į Rygą, plentas į Šiaulius, geležinkeliai į Rygą, Jekabpilį, Šiaulius, Mažeikius, Liepoją, Ventspilį. Mašinų, automobilių (mikroautobusų) gamyba, metalo apdirbimas, elektrotechnikos, chemijos, tekstilės, avalynės, maisto (mėsos, pieno, cukraus) pramonė. Žemės ūkio universitetas. Istorijos ir dailės muziejus.

2271

Architektūra

Jelgavos rūmai (1738–71, architektas B. F. Rastrelli, priestatas, 1937, architektas E. Laube, rekonstruoti 1961)

Bažnyčios: Švenčiausiosios Trejybės (16 a.), Šv. Onos (1641), Šv. Juro (1907), barokiniai Jelgavos rūmai (1738–71, architektas B. F. Rastrelli, priestatas, 1937, architektas E. Laube, rekonstruoti 1961), klasicistinė Peterio akademija (1775, architektas S. Jensenas), Medemo vila (1818–35, architektas J. G. Berlitzas). Prie Jelgavos – Rundalės rūmai (1736–66, architektas B. F. Rastrelli).

Rundālės rūmų interjeras

2271

Istorija

Miestui pradžią davė pilis, 1265 Livonijos ordino pastatyta Lielupės saloje. Iš šios pilies buvo puldinėjama Lietuva. 1345 ją užėmė lietuviai ir sudegino.

14 a. antroje pusėje Jelgava (vokiškai vadinta Mitau) tapo žymiu miestu. 1561–1795 Jelgava priklausė vasalinei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, nuo 1569 Abiejų Tautų Respublikos Kuršo kunigaikštystei, buvo viena jos sostinių. 1573 gavo miesto teises. 17–18 a. tapo politinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Per 1655–60 Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė prie Jelgavos sumušė švedus.

1775 kunigaikštis Peteris Bironas įkūrė pusiau universitetinio tipo mokyklą, vadinamąją Peterio akademiją (nuo 1806 gimnazija; nuo 1944 jos patalpose yra Jelgavos istorijos ir dailės muziejus, biblioteka). 1795 Jelgava prijungta prie Rusijos, tapo Kuršo gubernijos centru. Mieste kurį laiką gyveno būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII. 19 a. Jelgava buvo vadinama Latvijos Atėnais. 1822–1915 leistas pirmasis latvių laikraštis Latviešu Avizes.

19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje Jelgava tapo svarbiu pramonės, prekybos ir transporto centru; per Jelgavą nutiesti geležinkeliai į Rygą, Mažeikius. 1913 buvo 45 000, 1939 – 34 000 gyventojų. 1920–49 Latvijos apskrities, 1949–62 ir 1967–2009 rajono centras. 1941 06–1944 07 okupuota vokiečių; Jelgavos koncentracijos stovykloje žuvo 23 000 žmonių.

Iki 20 a. vidurio Lietuvoje Jelgava dažnai vadinta Mintaujà (latviškai Mītava).

2271

Lietuviai

Jelgavoje kūrėsi po 1794, 1830–31 ir 1863–64 sukilimų į Latviją pabėgę lietuviai. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Jelgava buvo vienas lietuvių kultūros ir politinių centrų. 1888 veikė slapta organizacija Lietuvių draugystė (pirmininkas L. Vaineikis). 19 a. pabaigoje į Jelgavą atvyko mokytis daugiau lietuvių. 1890–91 jie sudarė daugumą Jelgavos gimnazijos moksleivių. 1889–96 čia mokytojavo J. Jablonskis, 1893–96 mokėsi A. Smetona. 1890–95 veikė Literatiškoji komisija – Varpo redakcijos talkininkų grupė (J. Jablonskis, A. Kriščiukaitis, P. Mašiotas), 1894–97 – slapta lietuvių moksleivių Kūdikio draugija. 1896 Jelgavoje apsigyvenusi L. Didžiulienė-Žmona laikė moksleivių bendrabutį, su J. Jablonskiu rengė slaptus lietuviškus vakarus, statė spektaklius. 1898–1901 Jelgavoje gyveno V. Kapsukas, veikė jo įkurtos draugijos Draugas kuopa. Nuo 1905 lietuviškų vakarų surengė Lietuvių savitarpinės pašalpos draugija. 1905–07 čia mokėsi, 1906 lietuvių chorą įkūrė J. Gruodis. Klebono (1902–44) K. Jasėno pastangomis 1906 pastatyta Jelgavos katalikų bažnyčia; jis vadovavo lietuvių katalikų jaunimo draugijos Šviesa Jelgavos skyriui. Per I pasaulinį karą veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vietos komitetas. 1919–39 veikė pradinė lietuvių mokykla (1933 mokėsi 53 mokiniai). 1928 įkurta Žiemgalos lietuvių draugija (pirmininkas A. Ratkevičius; 1935 turėjo apie 120 narių) rengė paskaitas, vakarus, parodas, ekskursijas, turėjo šokių ratelį, styginių orkestrą, Šalpos komitetą. Draugijos pastangomis 1930 prie Žiemgalos muziejaus įkurtas lietuvių etnografijos skyrius (sukaupė apie 700 eksponatų). Vėliau skyrių globojo Mintaujos lietuvių komitetas (pirmininkas F. Adomaitis). SSRS 1940 okupavus Latviją visos lietuvių organizacijos uždarytos. Daug lietuvių Jelgavoje apsigyveno po II pasaulinio karo, ypač po 1956, – daugiausia lietuviai tremtiniai, kuriems nebuvo leidžiama grįžti į Lietuvą. 1989 12 įkurta Jelgavos lietuvių kultūros draugija Vytis (pirmininkas A. Burba; 2001 turėjo apie 80 narių) 1991 kartu su kitomis Latvijos lietuvių organizacijomis įkūrė Latvijos lietuvių bendruomenę. 1989 draugijos pastangomis įkurta lituanistinė mokykla (vedėja R. Detlova). 21 a. pradžioje veikė draugijos folkloro ansamblis, sporto būrelis, literatūros klubas Raktelis. 1914 Jelgavoje gyveno daugiau kaip 800, 1915 – daugiau kaip 3000, 1920 – 621, 1930 – 629, 1959 – 632, 1989 – 927, 2000 – 866 lietuviai.

Jelgava. Lietuvių kultūros draugijos Vytis folkloro ansamblis (1998)

2123

1442

2817

Mītava; Mintauja; Mitau