Kuzmina-Karavajeva Jelizaveta (Jelizaveta Kuzminà-Karavãjeva), vienuolinis vardas Marija 1891 12 20Ryga 1945 03 31Ravensbrück, rusų poetė, vienuolė, kankinė.
Biografija
Baigusi Bestuževo kursus 20 amžiaus pradžioje aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo kultūriniame gyvenime, lankė V. Ivanovo literatūrinį saloną, draugavo su A. Bloku. Vėliau priklausė eserų partijai, po Vasario revoliucijos (1917) buvo viena Anapos valdžios atstovų.
1919 pasitraukė į užsienį. Nuo 1923 gyveno Paryžiuje. Bendradarbiavo leidykloje IMCA-PRESS, religiniuose žurnaluose Put′, Novyj grad, bendravo su poetu J. Baltrušaičiu.
1932 įstojo į vienuoliją. Įkūrė socialinės ir dvasinės paramos broliją Pravoslavnoe delo, dirbo N. Berdiajevo vadovaujamos Religinės filosofinės akademijos sekretore. Per II pasaulinį karą dalyvavo Pasipriešinimo judėjime, gelbėjo nacių persekiojamus žmones. 1943 gestapo areštuota, nužudyta Ravensbrücko koncentracijos stovykloje.
Kuryba
Pirmąjį J. Kuzminos-Karavajevos eilėraščių rinkinį Skitų šukės (Skifskie čerepki 1912) išleido akmeistų leidykla Cech poėtov, jame daugiausia atsispindi vaikystės įspūdžiai.
Poezijos rinkinyje Rūta (Ruf′ 1916) vyrauja dvasinės kančios ir Biblijos motyvai; ryšku A. Bloko įtaka.
Poezijos rinkiniui Eilėraščiai (Stichi 1937, Vienuolės Marijos slapyvardžiu) būdinga nuodėmės atpirkimo, kankinių, žygdarbių temos.
Po J. Kuzminos-Karavajevos mirties išleistos knygos Eilėraščiai, poemos, misterijos. Atsiminimai apie suėmimą ir Ravensbrücko stovyklą (Stichotvorenija, poėmy, misterii. Vospominanija ob areste i lagere v Ravensbrjuke 1947) ir Eilėraščiai (Stichi 1949).
Dar parašė autobiografinį romaną Rusiškoji lyguma: Mūsų dienų kronika (Ravnina russkaja: Chronika našich dnej 1924, Jurijaus Danilovo slapyvardžiu), hagiografinių rinkinių, knygų apie rusų religinius filosofus, literatūrinių atsiminimų.
-vienuolė Marija; -Jurijus Danilovas