Jèmeno architektūrà
Tradicinė architektūra
Tradiciniai gyvenamieji būstai šalies įvairiuose regionuose skyrėsi, naudotos vietinės medžiagos, taikytasi prie gamtinių sąlygų. Žemyninės dalies lygumose plito apskrito plano lūšnos iš surištų sausos žolės pluoštų, viduje – asla. Tihamos žemumos miestuose vyravo vienaukščiai gyvenamieji namai aukštomis lubomis, iš molio drėbtu plokščiu stogu, su vidiniu kiemu. Kitų pajūrio regionų miestuose statyti kelių aukštų gyvenamieji namai su paviljonu ant stogo. Kaimuose plito apskrito arba stačiakampio plano būstai, jų medinis karkasas būdavo apipinamas žole, palmių lapais.
Iki 7 amžiaus
Chadramauto, Katabano, Sabos, Maino senovės valstybėse, kurios buvo įsikūrusios Jemeno dabartinėje teritorijoje, nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų statyti miestai su rūmais, tvirtovėmis (Ghumdano tvirtovės griuvėsiai Sanoje, apie 1–2 a.), šventyklomis. Šventyklos (Avamo šventykla prie Maribo, 8–5 a. pr. Kr., Karnavo šventykla, 550–450 pr. Kr.) dažniausiai stačiakampio plano, kartais su apsidėmis (Sirvacho šventykla). Šventyklos kiemą juosė masyvios sienos su dviem įėjimais, abipus pagrindinio įėjimo statyti aukšti pilonai. Kiemo centre buvo kolonados juosiamas baseinas, gilumoje – šventykla. Šventyklų stogai plokšti, kloti iš akmens plokščių, perdangos akmeninės arba medinės, remiamos masyvių kolonų, kartais su paprastų griežtų formų kapiteliais. Sienos puoštos ornamentais, statulomis, šokančias merginas, gyvūnus vaizduojančiais reljefais.
Kalnuotuose regionuose gyvenvietės ir miestai apjuosti gynybinių sienų, dažniausiai dantytais kraštais, su bokštais, kazematais. Miestai dažniausiai stačiakampio gatvių tinklo. Statyti dviejų ir daugiau aukštų gyvenamieji namai, pirmas aukštas buvo iš akmenų mūro, viršutiniai – iš degtų ir nedegtų molio plytų. Sienos dekoruotos geometriniais ornamentais, kalnų ožio, gyvatės, jaučio galvos atvaizdais, įrašais. Statyti irigaciniai įrenginiai; žymiausias – Maribo užtvanka (7 a. prieš Kristų).
7–20 amžius
Plintant islamui pastatyta mečečių su minaretais, medresių, mauzoliejų. Sakraliniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose išliko ikiislamiškosios architektūros bruožų (dantytais kraštais sienos, įrašais puošti fasadai). Plito islamo architektūrai būdingos kupolinės mečetės su atviru arkadų juosiamu kiemu (Didžioji Sanos mečetė, 8 a., Šibamo mečetė, 9–10 a., Arva bint Ahmado mečetė Džibloje, 11 a., Muzaffarijos mečetė Taize, 13 amžius). Pastatyta uždarų, kupoliniais skliautais mečečių su vienu įėjimu, jų vidinė erdvė suskaidyta masyvios kolonų eilės (al Abbaso al Asnafo mečetė Chaulane, 12 a., Sarhos mečetė, 13 amžius). Minaretai (Didžiosios mečetės Zabide, 9–13 a.) statyti ant stačiakampio pagrindo, daugiakampiai arba apvalūs, užsibaigiantys dažniausiai kupoliniu bokšteliu, fasadai dekoruoti aklinomis arkadomis ir nišomis su raižyto stiuko ornamentais. Mečetės ir minaretai skirtinguose regionuose turi vietinės architektūros bruožų. Sakralinių pastatų interjeras gausiai išpuoštas tapytomis arabeskomis, raižytais stiuko ornamentais, kartais – spalvotais keraminiais kokliais (Didžioji mečetė Zabide).
Pasaulietinėje architektūroje plito saviti bokšto formos 4–9 aukštų gyvenamieji namai storomis išorinėmis sienomis. Skirtinguose regionuose jie statyti iš molio plytų, akmens mūro arba derinant šias dvi medžiagas. Sanoje (senamiestis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1986, pavojuje nuo 2015) išlikę 6–7 aukštų gyvenamųjų namų. Pirmas aukštas statytas iš tašytų akmenų, viršutiniai – iš degtų molio plytų. Fasadai puošti ornamentiniais tarpaukštiniais frizais, langai arkiniai, apskriti arba stačiakampiai, apvesti baltai dažytomis ornamentų juostomis, naudotas spalvotas stiklas. Ant plokščių stogų įrengti puošnūs paviljonai. Al Chudaidoje pastatyta plytinių gyvenamųjų namų, jų fasadai tinkuoti, kartais puošti geometriniais arba augaliniais raižytais stiuko ornamentais. Saadoje ir aplinkinėse gyvenvietėse plito iš molio ir žolės mišinio drėbti kelių aukštų kūgio formos gyvenamieji namai su asimetriškai išdėstytais langais, baltai dažytais stogo parapetais.
Molio drėbti daugiaaukščiai Šibame (nuo 16 a.)
Šibame (įtvirtintas miestas – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1982, pavojuje nuo 2015) išlikę apie 500 iš molio drėbtų daugiaaukščių (daugiau kaip 10 aukštų) gyvenamųjų namų iš 16 a. (daugelis perstatyti 19 a.) su plokščiuose stoguose įrengtais langais šviesai ir vėdinti. Kai kurių pastatų išlikusios medinės durys su mediniais užraktais. Miestą juosia gynybinė molio siena. Zabide (senamiestis – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1993, pavojuje nuo 2000) statyti 1–2 aukštų gyvenamieji namai su vidiniais kiemais, gausiai dekoruotomis vidinėmis sienomis; išliko Osmanų imperijos architektūros elementų. Jemeno architektūros stilius kito pamažu, iki 20 a. išliko tradicinių statybos technikų.
20 a. daugiausia plėtėsi Adeno, al Chudaidos, Sanos, Taizo miestai, pastatyta tradicinių formų administracinių ir gyvenamųjų pastatų, europietiškojo tipo pastatų su vietinės architektūros elementais.
Al Salacho mečetė Sanoje (2008)
Pasaulio paveldo vertybės
Šibamo įtvirtintas miestas (nuo 1982, pavojuje nuo 2015), Sanos senamiestis (nuo 1986, pavojuje nuo 2015), Zabido senamiestis (nuo 1993, pavojuje nuo 2000).
L: F. Varanda Art of Building in Yemen Cambridge–London 1982; W. Daum Yemen: 3000 Years of Art and Civilization in Arabia Felix Innsbruck 1987.
Jemeno kultūra