Jemeno gamtinis žemėlapis
Jèmeno gamtà
Krantai
Kranto linija (ilgis 1906 km) mažai vingiuota; palei pakrantes – koralų rifai. Jemenui priklauso Sokotros, Abd al Kuri (Arabijos jūroje), Perimo (Bab al Mandebo sąsiauryje), Kamarano (Raudonojoje jūroje) ir kitos, mažesnės, salos.
Reljefas
Jemeno šiaurės vakaruose yra Džebel as Sirato, vakaruose – Jemeno kalnai (didžiausias aukštis 3760 m, an Nabi Šuaibo kalnas; aukščiausias Jemene), pietuose – Chadramauto kalnai (didžiasias aukštis 2154 m); jie leidžiasi stačiais šlaitais. Jemeno vidurinėje dalyje yra vidiniai plokščiakalniai (pusdykumės, stepės), kurie žemėja iš vakarų (aukštis apie 1000 m) į rytus (aukštis 500–400 m). Daug užgesusių ugnikalnių. Jemeno šiaurės rytuose – ar Rub al Chali smėlio dykumos pakraštys. Siauros žemumų juostos ištįsusios tik pajūriais; Jemeno vakaruose, Raudonosios jūros ir Adeno įlankos pakrantėse, yra smėlėta 30–70 km pločio Tihamos žemuma (dykuma). Jemeno paviršiuje daug vadžių, kalnuose – kanjonų.
Klimatas
Klimatas tropinis žemyninis; kalnuose – tropinis musoninis. Tihamos žemumos šiaurėje sausio mėnesio vidutinė temperatūra 20 °C, birželio mėnesio 30 °C, Tihamos žemumos pietuose, Adeno įlankos pakrantėje ir salose atitinkamai 25 °C ir 32 °C. Kalnuose šalčiau; Sanoje (įsikūrusi apie 2400 m aukštyje) sausio mėnesio vidutinė temperatūra 14 °C, birželio mėnesio 21 °C (gruodį–vasarį būna šalnų). Jemeno pakrantėse ir vidurinėje dalyje kritulių iškrinta 40–80 mm, Sokotros saloje – 190 mm, kalnuose – nuo 400–500 mm iki 1000 mm per metus.
Vidaus vandenys
Upės daugiausia epizodinės, teka po liūčių; didžiausia – Chadramautas (Masila; ilgis apie 500 km) – įteka į Arabijos jūrą. Gyventojų ir įmonių vandens poreikiams tenkinti naudojamas gruntinis vanduo.
Dirvožemiai
Tihamos žemumoje ir Jemeno pietinėje pakrantėje vyrauja pradžiažemiai, Jemeno vakaruose (kalnuotoje teritorijoje) – kalkžemiai, kalciažemiai, kai kur – kaštonžemiai, upių slėniuose – salpžemiai, verstžemiai, šalies rytuose – druskožemiai.
Augalija
Pusdykumių ir dykumų augalija; oazėse auga datuliniai finikai, kalnų šlaituose – akacijos, mimozos, oleandrai, fikusai, alavijai, Sokotros saloje (biosferos rezervatas) – atogrąžų augalija.
Gyvūnija
Veisiasi leopardai, antilopės, hienos, lapės, iš paukščių – stručiai. Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje gausu tunų, ryklių, sardinių ir kitų žuvų, omarų, kalmarų.