Jenisiẽjaus kabos, izoliuotų kalbų grupė. Geografiniu pagrindu dažniausiai skiriama prie paleoazijiečių kalbų. Būta nuomonių, kad esama genealoginio ryšio tarp Jenisiejaus kalbų, kinų ir tibetiečių kalbų. Vartotos Sibire, Jenisiejaus vidurupio ir žemupio baseino regionuose.
Priklauso ketų, arba Jenisiejaus ostiakų, arinų, asanų, kotų, pumpokolų ir kitos kalbos. Beveik visos, išskyrus ketų kalbą, išnyko 18–19 a. (vietoj gimtosios kalbos pradėta vartoti samojedų, tiurkų kalbos, vėliau – rusų k.). Kalbančiųjų ketų kalba yra apie 210 (2010; 1979 surašymo duomenimis buvo 600), rašto neturi.
Išliko arinų, asanų, kotų, pumpokolų kalbų nedidelių 18 a. žodynėlių. Jenisiejaus kalbos fonetikai būdingi ilgieji ir trumpieji balsiai, gomuriniai priebalsiai, žodžių reikšmę skiriantys tonai, leksikai – skoliniai iš samojedų, tiurkų, rusų kalbų.
330
-ketų kalba