Doudna Jennifer Anne (Ana Dženifer Dáudna) 1964 02 19Vašingtonas, Jungtinių Amerikos Valstijų biochemikė ir genetikė. Viena iš CRISPR‑Cas genų redagavimo technologijos kūrėjų. Dr. (1989). Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (2002), Nacionalinės medicinos akademijos narė (2010), Londono karališkosios draugijos užsienio narė (2016).
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 7 m. su šeima gyveno Havajuose. 1985 Pomonos koledže Claremonte baigė chemiją, 1989 Harvardo universitete – biochemiją. 1989–94 dirbo Kolorado universitete, nuo 1997 – Howardo Hugheso medicinos institute. 1994 Jeilio universitete profesoriaus asistentė, 2000–01 kviestinė profesorė Harvardo universitete, nuo 2003 dirba Kalifornijos universitete Berkeley mieste ir Lawrence’o Berkeley nacionalinėje laboratorijoje; profesorė (nuo 2003). Paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių. Tyrinėjo ribonukleorūgšties (RNR) interferenciją (procesą, kai RNR molekulės blokuoja normalią genų veiklą), bakterijų antivirusinę apsaugos sistemą CRISPR (angl. Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats – taisyklingai pertraukti trumpi susitelkę palindrominiai pasikartojimai). 2012 J. A. Daudna su E. Charpentier vienos pirmųjų atrado ir pritaikė programuotam genomo redagavimui CRISPR‑Cas9 technologiją, vadinamąsias genų žirkles, kurias galima naudoti ne tik bakterijose, bet ir augalų, žinduolių ir žmogaus ląstelėse. Ši technologija dabar taikoma kai kurioms genetinėms ligoms gydyti, augalų ir gyvūnų selekcijoje.
Jennifer Anne Doudna
Apdovanojimai
Gruberio premija (2015), Kanados Gairdnerio tarptautinis apdovanojimas (su E. Charpentier, Fengu Zhangu, 2016), Kavli premija (su E. Charpentier, V. Šikšniu, 2018), Wolfo premija (su E. Charpentier, 2020), Nobelio chemijos premija (su E. Charpentier, 2020).