Jenos ir Auerstedto mūšis

Jenos ir Auerstedto mūšis (Jnos ir Áueršteto mšis), Auerstedto mūšis (Áueršteto mšis), Prancūzijos ir Prūsijos kariuomenių mūšis. Vyko 1806 10 14, per Prancūzijos karą su Ketvirtąja antiprancūziškąja koalicija (1806–07; Napoleono karai). Dėl didėjančios diplomatinės izoliacijos Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III atsisakė ketinimo sudaryti sąjungą su Prancūzija ir 1806 07 pasirašė slaptą sutartį su Rusija. 1806 10 Prūsijos-Saksonijos kariuomenė žygiavo per Saksoniją, tikėdamasi atkirsti Napoleono I pajėgų aprūpinimo kelius. Napoleonas I siekė sutrukdyti jos manevrus ir neleisti jai susijungti su Rusijos kariuomene. 1806 10 14 prie Jenos Napoleonas I sumušė kairįjį Prūsijos-Saksonijos kariuomenės sparną (51 000 karių, vadas princas F. L. von Hohenlohe-Ingelfingenas). Tą pačią dieną 21 km į šiaurę, prie Auerstedto, Prancūzijos maršalo L.-N. Davout junginiai (26 000 karių) sumušė pagrindines Prūsijos-Saksonijos pajėgas (63 000 karių, vadas Braunschweigo kunigaikštis Karolis Vilhelmas Ferdinandas). Prancūzijos kariuomenė prarado 12 000 karių, Prūsijos ir Saksonijos kariuomenės 24 000 karių žuvo ir apie 20 000 pateko į nelaisvę. Per Jenos ir Auerstedto mūšį Prūsija faktiškai prarado Frydricho II Didžiojo sukurtą senojo tipo kariuomenę. 1806 10 27 Prancūzijos kariuomenė be mūšio įžengė į Berlyną, buvo okupuota didelė Prūsijos dalis.

180