Jeremijas
Jeremjas, vienas iš keturių didžiųjų pranašų. Manoma, gimė apie 645 prieš Kristų Anatote (prie Jeruzalės). Kilęs iš kunigų giminės (Jer 32, 9). Jeremijas veikė per politinę ir religinę krizę Judėjos karalystėje. Nuolat perspėdavo judėjus apie gresiančią nelaimę dėl nuosmukio, sinkretinių kultų praktikavimo. Teigė, kad išvengti Viešpaties bausmės dėl Sandoros sulaužymo padės atgaila, Viešpaties garbinimas Jeruzalės šventykloje ir moralinių, socialinių santykių reforma (Jer 4, 3–4). Kritikavo tautos vadų (ir kunigų) politiką, kai kuriuos pranašus, išpranašavo Jeruzalės sugriovimą (Jer 6), ragino nesipriešinti Babilonijai (joje matė Dievo valios pasireiškimą, o Babilonijos karaliuje – Dievo tarną; Jer 27, 6), teigė, kad judėjų dvasinis išsigelbėjimas galimas tik per priespaudą ir kančią, todėl jam buvo uždrausta vaikščioti į šventyklą (Jer 36, 5), kankintas ir iki mirties persekiotas. Savo mokymą diktavo Baruchui, kad šis skaitytų jį šventykloje (Jer 36). Ritinys su Jeremijo mokymu buvo sudegintas.
Jeremijas (dailininkas Rembrandtas, Jeremijas, raudantis dėl Jeruzalės sugriovimo, aliejus, 1630, Amsterdamo valstybinis muziejus)
589 prieš Kristų babiloniečiams užėmus Jeruzalę, Jeremijas 588 prieš Kristų suimtas (Jer 37–38). Nužudžius Babilonijos valdytoją, jo šalininkai su Jeremiju prieš jo valią pabėgo į Egiptą (Jer 40–43). Ten Jeremijas tęsė savo, kaip pranašo, misiją (Jer 43, 8–13. 44). Pasak vieno padavimo, apie 586 prieš Kristų Egipte užmėtytas akmenimis, pasak kito, – mirė Babilonijoje.
Naujojo Testamento laikais Jėzus Kristus kai kurių buvo laikomas prisikėlusiu Jeremiju (Mt 16, 14). Jeremijas save vadino patikliu avinėliu, vedamu pjauti (Jer 11, 19), todėl krikščionybėje laikomas Išganytojo provaizdžiu. Jeremijo veikla aprašyta Jeremijo knygoje.
Atributai – knyga, pergamento ritinėlis, kryžius. Vaizduojamas degančio miesto fone apraudantis Jeruzalę, su kitais pranašais – senas, barzdotas, susimąstęs, vidurinių amžių dailėje šalia Jeremijo vaizduojama gulinti fantastinė būtybė su liūto kūnu, žmogaus galva ir skorpiono uodega.
565