Jerevãnas (Jerevan), Armėnijos sostinė; sudaro savarankišką administracinį vienetą. 1,08 mln. gyventojų (2018; aglomeracijoje 1,49 mln. gyventojų). Jerevanas įsikūręs Ararato lygumoje, abipus Hrazdano upės, 850–1300 m aukštyje, netoli Turkijos sienos.
Jerevano panorama; tolumoje – Didysis Araratas ir Mažasis Araratas
Zvartnoco tarptautinis oro uostas. Geležinkeliai ir plentai į Giumri, Sevaną, Araratą. Metropolitenas (nuo 1981). Tiksliųjų prietaisų, keleivinių mikroautobusų, staklių, juvelyrinių dirbinių, aliuminio folijos (10 476 t, 2003) gamyba, metalo apdirbimas, elektronikos ir elektrotechnikos, chemijos (cheminio pluošto, padangų, plastikų), tekstilės, siuvimo, avalynės, statybinių medžiagų, maisto (vaisių ir daržovių perdirbimo, mėsos, tabako) ir gėrimų pramonė. Kilimų audimo, bižuterijos dailieji amatai. Armėnijos centrinis bankas (įkurtas 1991), prekių ir 2 vertybinių popierių biržos. Armėnijos mokslų akademija (įkurta 1943). Jerevano (1920), lingvistikos (1935–40 mokytojų, 1940–62 pedagoginis, 1962–2001 pedagoginis ir užsienio kalbų institutas), medicinos (1930–95 institutas), Armėnijos technikos (1930–91 politechnikos institutas), amerikiečių (1991), inžinerijos (1993), slavų (1999) universtetai, žemės ūkio, dailės akademijos, konservatorija, teatro meno ir kinematografijos institutas. Armėnijos istorijos, Erebuni (Jerevano istorijos), Armėnijos liaudies meno, armėnų genocido, J. Čarenco literatūros, gamtos, šiuolaikinio meno muziejai. Armėnijos paveikslų, vaikų tapybos galerijos. Rašytojų Ch. Aboviano, H. Tumaniano, A. Isahakiano, kompozitoriaus A. Chačaturiano, tapytojo M. Sariano ir kiti namai muziejai. Armėnijos G. Sundukiano (dramos; 1921), Armėnijos A. Spendiariano operos ir baleto (1933), H. Tumaniano lėlių ir kiti teatrai. Filharmonija (1932). Nacionalinė (1919–90 Miasnikiano), Armėnijos mokslų akademijos, Jerevano universiteto bibliotekos. Viena didžiausių pasaulyje senovinių rankraščių saugyklų Matenadaranas. Kino filmų archyvas (Filmodaranas). Botanikos ir zoologijos sodai. Hrazdano stadionas (apie 70 000 vietų).
Architektūra
Respublikos aikštė Jerevane: kairėje – Vyriausybės (1955, architektai S. Safarianas, R. Israelianas, V. Arevšatianas), dešinėje – Armėnijos istorijos muziejaus bei Nacionalinės galerijos (20 a. 6–8 dešimtmetis) rūmai
Sakraliniai pastatai: Katoghike (13 a.), Zoravar (17 a.) bažnyčios, Penktadieninė, arba Mėlynoji, mečetė (1776). 18–19 a. gyvenamieji namai. Pagal 1924 bendrąjį (buvusį generalinį) planą (architektas A. Tamanianas) Jerevanas rekonstruotas. 20 a. pastatai: Armėnijos Sovietų Socialistinės Respublikos vyriausybės rūmai (dabar Armėnijos Respublikos; pradėti 1926, 1952 baigė architektas G. Tamanianas), Armėnijos operos ir baleto teatro (1926–53, abiejų architektas A. Tamanianas), Susisiekimo ministerija (1957, architektas E. Sarapianas), rankraščių saugykla Matenadaranas (1959, architektas M. Grigorianas), Sporto ir koncertų rūmai (1984, architektas. K. Hakopianas).
2271
Istorija
Jerevano pradžia – 782 pr. Kr. Urartu karaliaus Argiščio I pastatyta tvirtovė Erebuni (iš jos kilo Jerevano vardas). Nuo 6 a. pr. Kr. priklausė Armėnijos karalystei. Svarbus prekybos centras, kurį ne kartą buvo užėmę užkariautojai: Roma, partai, persai, arabai, mongolai. Nuo 1440 Rytų Armėnijos administracinis centras. Nuo 16 a. dėl Jerevano varžėsi turkai ir persai. 1604 užėmė Sefevidų kariuomenė. Valdant persams 1604–1828 Jerevano chanato sostinė. Per 1826–28 Persijos–Rusijos karą Jerevaną užėmė Rusijos kariuomenė; pagal Turkmančiajaus taikos sutartį miestas atiteko Rusijai. Nuo 1849 gubernijos centras. 1902 nuo Jerevano nutiestas geležinkelis į Tbilisį. 1918–21 Jerevanas – Armėnijos Respublikos, nuo 1921 Armėnijos Sovietų Socialistinės Respublikos sostinė. Sovietmečiu tiek dėl Armėnijos industrializacijos, tiek dėl armėnų kėlimosi iš užsienio labai išsiplėtė: 1914 turėjo 30 000, 1959 – apie 0,5 mln., 1979 – 1 mln. gyventojų. Nuo 1991 – vėl nepriklausomos Armėnijos sostinė.
-Erevan; -Yerevan