Jerichas (2016)
Jèrichas (arab. Ārīḥā, hebr. Yeriho), Jerichònas, miestas Palestinos teritorijose, Vakarų Krante, į šiaurės vakarus nuo Jeruzalės, Jordano upės slėnyje. 23 220 gyventojų (2016); daugiausia arabai. Plentai į Jeruzalę, Amaną. Datulių, apelsinų, bananų prekybos (daugiausia eksportuojama į Izraelį) centras. Amatai.
Istorija
Senajame Testamente vadinamas Palmių miestu (Įst 34, 3), nes yra oazėje. Maždaug 7800 pr. Kr. dabartinėje Jericho vietoje buvusi gyvenvietė (viena seniausių pasaulyje) užėmė apie 4 ha teritoriją, turėjo gynybinius bokštus; buvo religinio kulto centras. Ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų Jerichas apjuostas gynybinėmis sienomis. 16 a. pr. Kr. viduryje miestą, kuris buvo Kanaano vienas svarbiausių centrų, sugriovė izraelitų gentys. Biblijoje (chronologija netiksli) minima, kad Jozuei dalijant Kanaano žemes (apie 1230–1200 pr. Kr.) Jerichas atiteko Benjamino giminei; sienos sugriuvo nuo izraelitų trimitų garsų. Jozuė prakeikė Jerichą (Joz 6) ir visa, kas jame buvo, izraelitams uždraudė liesti (Joz 6, 18) ir miestą atstatyti (Joz 6, 26), nes visas Jerichas buvo auka Viešpačiui. Jerichą atstatė Hielis (todėl užtraukė palikuoniams prakeikimą; 1 Kar 16, 34) Izraelio karaliaus Dovydo ir jo sūnaus Saliamono laikais (10 a. prieš Kristų).
Jerichas (2016)
Jerichas klestėjo 1 a. pr. Kr. valdant Erodui I Didžiajam, kuris čia pasistatydino rūmus (juose ir mirė). Jeriche Jėzus Kristus skelbė Gerąją Naujieną ir gydė (Mk 10, 46–52; Lk 19, 1–11; 19, 12–28). 1 a. po Kr. atiteko Romai, nuo 7 a. priklausė arabų Kalifatui. 1099 užimtas kryžininkų (pastatė pilį ir bažnyčią); buvo Jeruzalės karalystės ūkinis centras. 13 a. pabaigoje kryžininkų valstybei žlugus Jerichas prarado reikšmę. Po Pirmojo pasaulinio karo priklausė Didžiosios Britanijos mandatinei Palestinos teritorijai. Per 1948–49 arabų–Izraelio karą užimtas Transjordanijos (dabartinė Jordanija), per 1967 karą – Izraelio kariuomenės. Nuo 1994 05 priklauso Palestinos nacionalinei savivaldai. Viena svarbiausių archeologinių tyrimų vietų Artimuosiuose Rytuose (kasinėjimai nuo 1868).
L: K. M. Kenyon Digging up Jericho New York 1957; P. Bienkowske Jericho int the Late Bronze Age Warminster 1986.
1854