Gãrolis Jeronimas 1900 11 17Petrešiūnai (Kriaunų vlsč.) 1972 12 22Sidnėjus, Lietuvos karo lakūnas. Majoras (1932). 1919 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Pirmąjį artilerijos pulką, dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais ir bermontininkais. 1920 baigė Karo mokyklą, 1921 perkeltas į Aviacijos valdybą. Nuo 1924, baigęs aukštojo pilotažo kursą, tarnavo Trečiojoje eskadrilėje. 1926 12 17 dalyvavo Gruodžio septynioliktosios perversme. 1927 komandiruotas į Čekoslovakiją, 1929 – į Italiją, 1931 stažavo Italijos oro laivyne. 1932–34 Lietuvos kariuomenės Šeštosios (žvalgybos) eskadrilės vadas. 1934 po dalyvavimo voldemarininkų nepasisekusiame valstybės perversme iš kariuomenės atleistas.
Jeronimas Garolis
1934–40 dirbo instruktoriumi Lietuvos aeroklube, 1939–42 Kauno civilinio aerodromo dispečeris. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys. Vienas pirmųjų Lietuvoje išbandė autožirą (malūnsparnį).
1941 antisovietinio Birželio sukilimo dalyvis. 1942–44 alaus daryklos Sudavija direktorius, 1944 Prienų burmistras. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į Australiją.
Parašė aviacijos straipsnių. J. Garolio atsiminimų žurnale Lietuvos sparnai (1938, nr. 4–7) paskelbė J. Dovydaitis. Gedimino 4 laipsnio ordinas (1929).
L: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 3 Vilnius 2003.