Jeronimas Kačinskas

Jeronimas Kačinskas

Kačnskas Jeronimas 1907 04 17Viduklė 2005 09 15Bostonas, lietuvių kompozitorius, dirigentas, pedagogas, muzikos kritikas. H. Kačinsko brolis. Modernizmo lietuvių muzikoje pradininkas. 1923–29 Klaipėdos muzikos mokykloje mokėsi groti fortepijonu, altu, studijavo kompoziciją, griežė altu mokyklos simfoniniame orkestre, vadovavo mokinių vyrų chorui. 1929–31 studijavo Prahos konservatorijoje (1930 baigė Jaroslavo Křičkos, 1882–1969, kompozicijos, 1931 – Pavelo Dědečeko, 1885–1954, dirigavimo klases, A. Hábos ketvirtatonių muzikos studiją). Grįžęs į Lietuvą dirbo Valstybės teatre akompanuotoju. 1931 pradėjo leisti žurnalą Muzikos barai. 1932 įkūrė Lietuvos muzikininkų progresistų draugiją. 1932–38 dėstė Klaipėdos muzikos mokykloje. 1933 Klaipėdoje subūrė simfoninį orkestrą, 1934 – operos trupę. 1934–35 pastatė operas G. Verdi Traviata ir Ch. Gounod Faustas.

Jeronimas Kačinskas

1937 jo iniciatyva Lietuva buvo priimta į Tarptautinę šiuolaikinės muzikos draugiją. 1938–41 vadovavo Kauno ir Vilniaus radiofono, 1941–43 – Vilniaus filharmonijos orkestrui. 1942–44 Vilniaus operos trupės dirigentas. 1940–44 vadovavo Vilniaus muzikos mokyklos simfoniniam orkestrui, kamerinės muzikos ir dirigavimo klasėms.

Veikla emigracijoje

1944 pasitraukė į Čekoslovakiją, vėliau į Vokietiją. 1945–48 gyveno Augsburge, vadovavo lietuvių chorams, vargonininkavo. 1949 persikėlė į Bostoną. Iki 1997 buvo Šv. Petro bažnyčios vargonininkas. 1960–69 Melrose’o simfoninio orkestro, 1965–68 choro Polymnia dirigentas. 1967–86 dėstė kompoziciją ir dirigavimą Berklee muzikos koledže.

Kūriniai

Sukūrė operą Juodas laivas (1975, libretas A. Landsbergio, 1976 pastatyta Čikagos lietuvių operoje), simfonines poemas Giesmė į šviesą (1947), Atpirkimo misterija (1948–56), Lento (1957), 2 simfonines fantazijas (1940, 1960), Vilniaus siuitą (1960), Transcendentines išraiškas pučiamųjų orkestrui ir vargonams (1964), Koncertinius etiudus kameriniam orkestrui (1989), kamerinių instrumentinių ansamblių, tarp jų – nonetas pučiamiesiems ir styginiams (1931–36, atliktas 1938 Londone), septetas pučiamiesiems, styginiams ir fortepijonui (1959), sekstetas fleitai, fortepijonui ir styginių kvartetui (1981), fortepijoninis kvintetas (1978), kvintetas mediniams pučiamiesiems ir valtornai (1961), 4 styginių kvartetai (1930, 1931, 1993, 1997), 2 saksofonų kvartetai (1967, 1975), rapsodija Lietuvoje fleitai, smuikui, altui ir violončelei (1980), trio Keturios miniatiūros fleitai, klarnetui ir violončelei (1958), trio fleitai, klarnetui, altui (1980), Lietuviška siuita fleitai, klarnetui ir fagotui (1983), 2 trio smuikui, violončelei ir fortepijonui (1986, 1987), sonata smuikui ir fortepijonui (1974), duo smuikui ir violončelei (1990), variacijos klarnetui ir fortepijonui (1991), 2000 m. Kristaus dangiškoji pasiuntinybė žmonėms varinių pučiamųjų ansambliui (2000).

Kiti kūriniai: Atspindžiai fortepijonui (1957), Improvizacija (1968), Kontrastai (1970), Trumpa fantazija (1969), Introdukcija ir tokata (1977) vargonams, kantatos Saulės giesmė (1982), Ateities giesmė (1986), Deus qui inter (1983), Baltija (1993), kantatinos Credo (1999), Lucis Creator optime (2001), 6 mišios (1945, 1951, 1965, 1966, 1995, 1996), tarp jų – Missa in honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis (1951, skirtos Mindaugo karūnavimo 700 metinėms), giesmės, motetai, solo ir choro dainos.

Apdovanojimai

Lietuvos nacionalinė premija (1991).

L: Jeronimas Kačinskas: Gyvenimas ir muzikinė veikla / parengė D. Petrauskaitė Vilnius 1997.

938