Jeronimas Uborevičius

Uborẽvičius Jeronimas 1896 01 14Antandraja (prie Sudeikių) 1937 06 12Maskva, SSRS karinis veikėjas. Pirmojo rango armijos vadas (1935). 1914–15 studijavo Sankt Peterburgo politechnikos institute. 1915 mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, 1916 baigė Konstantino artilerijos mokyklą. I pasaulinio karo dalyvis, paporučikis. Nuo 1917 03 Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) narys. 1918 pradžioje Raudonosios gvardijos dalinio Besarabijoje vadas, kovėsi su Rumunijos, Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos kariuomene, sužeistas pateko į nelaisvę, iš jos pabėgo. Per Rusijos pilietinį karą nuo 1918 12 Sovietų Rusijos šaulių divizijos, nuo 1919 10 – 14-osios armijos, nuo 1920 02 – Kaukazo fronto 9-osios armijos vadas. Per Lenkijos–Sovietų Rusijos karą 1920 trumpai Pietvakarių fronto 14-osios armijos vadas. Nuo 1920 06 Pietų fronto 13-osios armijos vadas, 1920 pabaigoje Pietvakarių fronto 14-osios armijos vadas. 1921 01–04 Ukrainos ir Krymo ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas. 1921 dalyvavo slopinant Tambovo ir Baltarusijos valstiečių sukilimus. 1921 08–1922 08 atskirosios 5-osios armijos ir Rytų Sibiro karinės apygardos kariuomenės, vėliau – Tolimųjų Rytų respublikos kariuomenės vadas ir karo ministras. 1922 11–1924 06 (su pertrauka) 5-osios armijos vadas. 1924 06–1925 01 Ukrainos karinės apygardos karuomenės vado pavaduotojas ir štabo viršininkas. 1925–27 Šiaurės Kaukazo, 1928–29 Maskvos karinės apygardos kariuomenės vadas. 1927–28 studijavo karo akademijoje Vokietijoje. 1929–31 SSRS revoliucinės karo tarybos pirmininko pavaduotojas ir SSRS kariuomenės ginkluotės viršininkas. 1931 06–1937 05 Baltarusijos, nuo 1937 05 – Vidurinės Azijos karinės apygardos kariuomenės vadas. Nuo 1930 kandidatas į Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Centro komiteto narius. 1937 05 29 NKVD suimtas, apkaltintas kartu su kitais aukštaisiais SSRS karo vadais (J. Jakiru, V. Putna, M. Tuchačevskiu) dalyvavęs antisovietiniame trockistiniame fašistiniame sąmoksle, nuteistas mirties bausme, sušaudytas. 1957 reabilituotas.