jersiniòzė, ūminė infekcinė liga, kurią sukelia jersinijų (Yersinia) genties bakterijos. Šios bakterijos vadinamos A. Yersino (Prancūzija), atradusio maro sukėlėją (Yersinia pestis), vardu.
žarnyno jersiniozę sukelia Yersinia enterocolitica (3D vaizdas)
Tai gramneigiamos lazdelės formos bakterijos, kurios yra fakultatyviniai anaerobiniai organizmai (gali daugintis tiek aerobinėmis, tiek anaerobinėmis sąlygomis). Jas platina sergantys ar užkratą nešiojantys gyvūnai – pelės, žiurkės, kiškiai, šunys, katės, galvijai, kurie savo išmatomis ir šlapimu užteršia maisto produktus. Sukėlėjai gerai išsilaiko dirvožemyje, sandėliuose, ypač šaldytuvuose. Užsikrečiama suvalgius užterštų daržovių, vaisių, mėsos, išgėrus nevirinto pieno, kūdrų ar upių vandens. Maži vaikai gali apsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus. Patekusios į žarnyną jersinijos prasiskverbia į pilvo limfmazgius, ten dauginasi, gali patekti į kraują, pažeisti įvairius organus. Pagal apraiškas skiriamos kelios jersiniozės rūšys. Žarnyno jersiniozę sukelia Yersinia enterocolitica. Inkubacinis laikotarpis – 1–4 dienos. Ligonis vemia, viduriuoja, jam skauda pilvą. Karščiuojama keletą dienų. Gali padidėti limfmazgiai, išberti raudonomis dėmėmis.
Yersinia pseudotuberculosis sukelia pseudotuberkuliozę, kuriai būdinga aukštesnė kūno temperatūra, bendra intoksikacija, dažniau skauda galvą, gerklę, sąnarius, gali padidėti kepenys, blužnis, atsirasti gelta.
Jersiniozė diagnozuojama atlikus išmatų, kraujo, šlapimo pasėlį ir nustačius kraujo serumo antikūnus. Laiku pradėjus gydyti antibiotikais ir kitais vaistais, visai išgydoma. Gali komplikuotis sąnarių uždegimu. Profilaktikos priemonės – graužikų naikinimas, sandėlių dezinfekcija, asmens higiena.
-yersiniosis
1955