Jerùzalės architektūrà
Iki 20 amžiaus
Kubat as Sachra Jeruzalėje (Uolos katedra, 686–691)
Al Aksos mečetė Jeruzalėje (7–12 a.)
Kedrono slėnio uolose įrengtos kapavietės (2 a. pr. Kr.–1 a.). Senamiestyje – žydų, armėnų, krikščionių ir musulmonų kvartalai. Šventyklos kalnas (hebr. Har Habayit, arab. Haram esh-Sharif, pagal žydų ir krikščionių tradiciją laikoma, kad čia aukojo Abraomas, pagal musulmonų – Mahometas buvo paimtas į dangų), ant kurio stovėjo Jeruzalės šventykla (pirmoji pastatyta valdant Saliamonui, sugriauta 586 pr. Kr., antroji pastatyta apie 516 pr. Kr., 70 a. po Kr. sugriauta); išliko kalną juosiančios vakarinės sienos (Kotel ha-Ma’aravi) fragmentas, vadinamoji Raudų siena. Ant Šventyklos kalno stovi al Aksos mečetė (644, perstatyta 715, po žemės drebėjimų apie 785 ir 1035 atstatyta, 1942 restauruota) ir Kubat as Sachra (Uolos katedra, 686–691). Kryžiaus kelias (Via Dolorosa) veda į Šventojo Kapo baziliką (4–12 a.). Šv. Onos (12 a., restauruota 19 a.), armėnų Šv. Jokūbo (12–13 a.) bažnyčios. Vadinamasis Dovydo kapo ir Paskutinės vakarienės menės pastatas (2–14 a.).
Jeruzalės įtvirtinimai: siena (16 a.) su Damasko, Siono, Liūtų, Gėlių, Naujaisiais, Aukso, Jafos, Atmatų vartais, citadelė (16 a.) su Dovydo bokštu (1 a.). Senamiestis ir jo sienos – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1981, pavojuje nuo 1982).
20 amžius
Jeruzalės rotušė (1994, architektūrinės bendrovės Diamond Schmitt Architects, Kolker, Kolker and Epstein)
Pagal 1922 bendrąjį planą (architektai P. Geddesas, Ch. R. Ashbee) Jeruzalėje pastatyta naujų gyvenamųjų rajonų. 20 a. pastatai: Rockefellerio muziejus (1927–34, architektas A. Harrisonas), Hadassos medicinos centras (1939, architektas E. Mendelsohnas), jo sinagogoje – M. Chagallo vitražai (1961).
2271
-Jeruzalė