Jerùzalės karalỹstė, kryžininkų valstybė Palestinoje ir Sirijoje. Gyvavo 1099–1291. Įkurta per I kryžiaus žygį (1096–99) kryžininkams 1099 užėmus Jeruzalę; iki 1187 ji buvo karalystės sostinė. 12 a. pirmoje pusėje karalystei priklausė teritorija tarp Viduržemio jūros rytinės pakrantės (nuo Beiruto iki Gazos) ir Jordano upės bei Užjordanė (nedidelė teritorija į rytus nuo Jordano ir Negyvosios jūros), pietuose ji ribojosi su Akabos įlankos šiaurine pakrante. Jeruzalės karalystės vasalės buvo Tripolio grafystė, Edesos grafystė ir Antiochijos kunigaikštystė.
Pirmasis valdovas Godfridas Buljonietis titulavosi Šv. Karsto gynėju (Advocatus Sancti Sepulchri), po jo valdžiusieji – karaliais (lentelė). Viešpataujantis Jeruzalės karalystės luomas – kryžininkai (daugiausia prancūzai) ir jų palikuoniai. Karalių iš prieš tai valdžiusio giminių, pagal Jeruzalės asizus (Jeruzalės karalystės teisės kodeksas), rinkdavo didikų ir dvasininkų taryba, jo valdžią ribojo Aukštasis Teismas. Skurdžią karalystę (jos pajamų didžiąją dalį sudarė mokesčiai iš piligrimų bei prekybos su musulmonų kraštais) silpnino nuolatiniai karai, Vakarų Europos valstybių karinės paramos stoka, diduomenės, t. p. svarbiausios karo jėgos – joanitų ir tamplierių ordinų – tarpusavio vaidai. 1137 Antiochijos kunigaikštystė tapo Bizantijos vasale, 1144 Edesos grafystę užėmė turkai seldžiukai.
kryžininkų Motréalio pilis aš Šaubake (Jordanija), 1115 pastatydinta Balduino I
12 a. 7 dešimtmetyje Jeruzalės karalystė sudarė sąjungą su Bizantija ir pradėjo nesėkmingą karą su Egiptu. Po 1187 Chattino mūšio Egipto sultonui Salachui ad Dinui užėmus Jeruzalę ir karalystės didesniąją dalį (dėl to 1189 pradėtas III kryžiaus žygis) sostine tapo Akko miestas. Per 1228–29 VI kryžiaus žygį 1229 Jeruzalę, Betliejų ir Nazaretą užėmė ir Jeruzalės karaliumi pasiskelbė Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas II, bet 1244 ją vėl atkariavo musulmonai. 13 a. 7 dešimtmetyje daugelį kryžininkų valdomų miestų užvaldė Egipto mameliukai. Jeruzalės karalystė žlugo 1291 mameliukams užėmus Akko – paskutinę ir svarbiausią kryžininkų tvirtovę Palestinoje.
2271
1
L: J. Prawer Histoire du royaume latin du Jérusalem 2 vol. Paris 1975.