Jerùzalės šventyklà (hebr. Beit ha Mikdaš), izraelitų svarbiausia šventovė. Biblijoje sakoma, kad karalius Saliamonas Jeruzalėje pastatė šventyklą (vadinama Pirmąja). Pagal tradiciją, pagrindinis altorius buvo įrengtas vietoje, kurioje Abraomas rengėsi paaukoti Izaoką. Jeruzalės šventykloje laikyta Sandoros skrynia. Karalystei skilus į Judėjos ir Izraelio karalystes Izraelio karalius Jeroboamas I atstatė kitų dievų garbinimo centrus Betelyje ir Dane (1 Kar 12, 26–33). Žlugus Izraelio karalystei Judėjos karalius Ezekijas iš naujo patvirtino Jeruzalės šventyklą kaip pagrindinę visų izraelitų vieno Dievo kulto vietą, sunaikino kitas kulto vietas ir praktikas (2 Kar 18, 4–6). Karalius Manasas į Jeruzalės šventyklą grąžino semitų dievų (Baalo, Ašeros ir kitų) kultus, sakralinę prostituciją; tai sunaikinti siekė Judėjos karalius Jošijas. Jis galutinai įtvirtino Jeruzalės šventyklą kaip pagrindinę Jahvės garbinimo vietą (2 Kar 21–23; 2 Met 34).
Jeruzalės šventykla. Raudų siena
Jeruzalė tapo šventa vieta izraelitams, 12 giminių vienijimosi centru. Babilonijos karalius Nabuchodonosaras II du kartus apiplėšė Jeruzalės šventyklą, 586 prieš Kristų ją sugriovė, žydus ištrėmė į Babiloniją. Persų karalius Kyras I 538 prieš Kristų leido ištremtiesiems grįžti. Jeruzalėje pradėtas šventyklos atstatymas. Naujoji šventykla (vadinama Antrąja) pastatyta 520–515 prieš Kristų. 169 prieš Kristų Antiochas IV Epifanas ją apiplėšė ir išniekino (ant altoriaus iškėlė Dzeuso statulą), persekiojo judėjus. Laimėjus Makabiejų sukilimui Jeruzalės šventykla buvo naujai pašventinta (1 Mak 4, 58; 2 Mak 1, 9; 2, 18; pergalė minima per Chanuką). Romėnų valdymo laikotarpiu Jeruzalės šventyklą atnaujino Erodas I Didysis. Apie 70 po Kristaus Jeruzalės šventyklą sugriovė imperatorius Titas. 520–515 prieš Kristų–apie 70 po Kristaus laikotarpis vadinamas Antrosios šventyklos laikotarpiu.
Išlikusi šventyklos komplekso vakarinė siena – vadinama Raudų siena – švenčiausia judėjų vieta. Jeruzalės šventyklos sugriovimas minimas Gedulo dieną (Tiša Be’av) – avo (liepa–rugpjūtis) mėnesio 9 dieną; tą dieną sinagogose nuimami papuošimai. Jeruzalės šventykla suvokiama kaip vienintelė, ji gali stovėti tik Jeruzalėje. Diasporoje judėjų bendruomenės dvasinio ir visuomeninio gyvenimo centrais tapo sinagogos, jose šventyklos ritualus (gyvulių ir paukščių aukojimo, šventų švenčiausios vietos šlakstymo krauju per Jom Kipurą ir kitus) pakeitė Toros bei kitų šventų raštų skaitymas ir studijavimas.
565
Raudų siena