Chwalczewski Jerzy (Ježis Chvalčèvskis), Falczewski 15 a. pab.Kaliszo apylinkės 1549 02 15Torčyn (prie Lucko), Lucko vyskupas, visuomenės veikėjas. Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos Kunigaikščių globotinis ir artimas bendradarbis (nuo 1522 jo iždininkas), Giedraičių, Zarasų, Lentupio (dabar Pastovių rj., Baltarusija) ir Vitebsko klebonas, nuo 1529 Vilniaus kanauninkas, nuo 1534 – kantorius. Karalienės Bonos Sforzos proteguojamas 1536 paskirtas Lucko vyskupu (jo, kaip ne Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečio, kandidatūrai priešinosi kancleris Albertas Goštautas), liko ir Vilniaus kantoriumi. Pirmasis lenkas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryboje. Vienas žymiausių katalikybės stiprintojų Voluinėje. Lucke sušaukė vyskupijos sinodą (1542), pastatydino katedrą, vyskupų rūmus ir kanauninkų namus, įsteigė kapitulą (1544–45), katedros chorą; steigė naujas parapijas ir bažnyčias. Žinomas ir kaip pasaulietinis administratorius (1536 dalyvavo nustatant Bielsko ir Gardino, o 1541 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos žemių ribas, nuo 1543 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto rūmų Vilniuje valdytojas ir finansų patarėjas, 1545 Voluinės pilių apžiūros komisijos pirmininkas, 1547 paskirtas Šiaulių seniūnijos valdytoju; Voluinės muitinių prievaizdas). Rūpinosi valstybės ūkio pažanga. 1547 išleido taisykles jam pavaldiems Vitebsko valstiečiams.
2452