Grotowski Jerzy (Ježis Grotòvskis) 1933 08 11Rzeszów 1999 01 14Pontedera (prie Pisos, Italija), lenkų teatro režisierius, teatro teoretikas, pedagogas.

Išsilavinimas ir veikla

Baigė Aukštąją teatro mokyklą Krokuvoje (1955 vaidybą, 1960 režisūrą). 1955–56 studijavo režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (vadovas J. Zavadskis). 1959 Opolėje su literatūros ir teatro kritiku Ludwiku Flaszenu įkūrė eksperimentinį teatrą Teatr 13 Rzędów (1965–84 veikė Vroclave įvairiais pavadinimais; geriausiai žinomas kaip Teatras laboratorija), vadovavo jam. 1965 paskelbė manifestą Skurdžiojo teatro link (Ku teatrowi ubogiemu; 1968 Danijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išleistas to paties pavadinimo E. Barbos sudarytas straipsnių rinkinys su įvadiniu P. Brooko tekstu, 2011 išleistas lietuvių kalba), jame kritikavo tradicinį teatrą, ragino atsisakyti kai kurių spektaklio elementų (pvz., dekoracijų, kostiumų, grimo). Svarbiausiu teatre J. Grotowskis laikė aktorių, kuris privalo dvasiškai ir fiziškai tobulėti, atsikratyti sustabarėjusių vaidybos būdų. Spektaklio metu siekė aktorių ir žiūrovų konfrontacijos, per kurią, anot J. Grotowskio, įgyjama tam tikra, analogiška religinei, patirtis.

Jerzy Grotowski

Jerzy Grotowski

Režisuoti spektakliai

Svarbiausi spektakliai: J. Cocteau Orfėjas (1959), G. Byrono Kainas, J. W. Goethe’s Faustas, Sakuntala (pagal Kalidasą, visi 1960), A. Mickevičiaus Vėlinės (1961), J. Słowackio Kordianas (1962), S. Wyspiańskio Akropolis (su J. Szajna, 1962), Chr. Marlowe Tragiškoji daktaro Fausto istorija (1963), Studija apie Hamletą (1964, pagal W. Shakespeare’ą ir S. Wyspiańskį), P. Calderóno de la Barcos Nepalaužiamas valdovas (1965), Apocalypsis cum Figuris (1968, pagal Biblijos siužetus, liturgines giesmes, F. Dostojevskį, T. S. Eliotą, S. Weil). Spektakliuose ryšku domėjimasis Rytų kultūromis, dažniausiai veiksmas vyksta nedidelėse erdvėse, tarp žiūrovų.

Pedagoginė veikla

8 dešimtmetyje J. Grotowskis rengė teatro laboratorijas (Įvykio metodologijos, Vaidybos terapijos ir kitos), tarptautines diskusijas, konferencijas, t. p. parateatrinius eksperimentus, kuriuose naikinta riba tarp publikos ir aktorių, siekta atgaivinti archetipines patirtis (projektai Šventė 1972, Tautų teatro tyrimo universitetas 1975, dalyvavo režisieriai J.‑L. Barrault, P. Brookas, Objektyvusis teatras 1983–85, tarpkultūrinė programa Šaltinių teatras 1976 ir kitos). 1982 J. Grotowskis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Dėstė Kolumbijos universitete Niujorke, Kalifornijos universitete; profesorius (1971). 1985 apsigyveno Italijoje, įkūrė studijų centrą Centro di lavoro di Jerzy Grotowski (nuo 1997 Centro di lavoro di Jerzy Grotowski e Thomas Richards) Pontederoje, jame dėstė. Nuo 1997 J. Grotowskis vadovavo Teatro antropologijos katedrai Collège de France Paryžiuje.

Mokiniai

Žymiausias mokinys – E. Barba.

L: T. Lagūnavičius Jerzy Grotowskio darbo su aktoriais metodai Kaunas 2023; E. Barba Alla ricerca del teatro perduto: Una proposta dell’ avanguardia polacca Padova 1965; T. Burzyski, Z. Osiński Grotowski’s Laboratory Warszawa 1979; Z. Osiński Grotowski wytycza trasy: Studia i szkice Warszawa 1993.

397

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką