Nowosielski Jerzy (Ježis Novosèlskis) 1923 01 07Krokuva 2011 02 21Krokuva, lenkų tapytojas, grafikas, dailės teoretikas. Lenkijos mokslų ir menų akademijos narys (1994). Jogailos universiteto garbės daktaras (2000). 1940–42 mokėsi Dailiųjų amatų mokykloje, 1961 baigė Dailės akademiją (abi Krokuvoje). 1947–49 dirbo T. Kantoro asistentu, 1957–62 dėstė Aukštesniojoje vaizduojamųjų menų mokykloje Lodzėje, dirbo dailininku Lodzės lėlių teatre. 1963–93 dėstė Krokuvos dailės akademijoje; profesorius (1984). 1996 įsteigė savo vardo fondą.
Kūryba
Kūrybai įtakos turėjo siurrealizmas, abstrakčioji dailė, primityvusis menas, senovės Egipto dailė, ikonų tapyba. Sukūrė figūrinių kompozicijų, daugiausia vaizduojančių moteris: aktų (Pianisto sužadėtinė 1947, Aktas su langu 1965), sportininkių atvaizdų (Tinklinio žaidėjos 1951), buitinių vaizdų (Tualetas 1959), egzotinės tematikos paveikslų (Juodaodė paplūdimyje 1982). Nutapė portretų (Žmonos portretas 1945), natiurmortų (Natiurmortas su buteliu 1951, Natiurmortas su veidrodžiu 1954), peizažų (Ortodoksų cerkvė 1944), abstrakčių kompozicijų (Mūšis Adis Abeboje 1947).
J. Nowosielski. Tualetas (aliejus, 1959, Varšuvos nacionalinis muziejus)
Kompozicijos fragmentiškos, objektai ritmiškai komponuojami erdvėje, atsisakoma perspektyvos principų. Būdinga deindividualizuotos, monumentalios, statiškos figūros, dažnai neįprastos pozos. Formos supaprastintos, suplokštintos, modeliuojamos vaiskių grynų spalvų laukais su ryškiu kontūru. Kūryboje ryšku lyrizmas, kontempliatyvumas; kuriamas ramybės, dvasingumo, mistikos įspūdis. Lankydamasis Lvove susidomėjo ikonų tapyba, sukūrė ikonų, ikonostasų, freskų cerkvėms (Jelenia Góros Šv. Petro ir Pauliaus cerkvės ikonostasas, 1953, Švč. Mergelės Marijos Gimimo cerkvės Kętrzyne freskos, 1954), monumentaliosios tapybos kūrinių katalikų bažnyčioms (Šv. Kryžiaus Varšuvoje, 1964, Šventosios Dvasios Tychose, 1983). Sukūrė grafikos kompozicijų, daugiausia šilkografijos technika (Prisiminimai iš Egipto 1998, Plaukikė 1999), scenovaizdžių režisieriaus H. Kajzaro spektakliams (Sofoklio Antigonė 1971, S. Wyspiańskio Teisėjai 1972).
Knygos
Išleido knygų apie meną, ikonų tapybą: Aplink ikoną. Pokalbiai su Jerzy Nowosielskiu (Wokół ikony. Rozmowy z Jerzym Nowosielskim 1985), Pravoslavų tikėjimo kitoniškumas (Inność prawosławia 1991).
Parodos
Dalyvavo Venecijos (1956), San Paulo (1959) bienalėse.