Lubomirski Jerzy Sebastian (Jurgis Sebastijonas Liubomrskis) 1616 01 20 1667 12 31Vroclavas, Lenkijos didikas, valstybės veikėjas. Kunigaikštis (1647). 1646–64 Krokuvos generalinis seniūnas. 1650–64 Lenkijos didysis maršalka, 1657–64 lauko etmonas. Pasižymėjo per karus su Švedija (1655–60) ir Rusija (1654–67) bei kovas su kazokais. Nuo 1650 vadovavo bajorų opozicijai, kuri priešinosi karaliaus Jono Kazimiero ir jo žmonos Liudvikos Marijos pastangoms stiprinti karaliaus valdžią (įvesti vivente rege principą, panaikinti liberum veto ir kita). Apkaltintas kariuomenės kurstymu, seimų žlugdymu, ryšiais su užsienio valstybėmis ir 1664 be tvirtų įrodymų nuteistas dėl valstybės išdavimo: neteko garbės (vadinamoji infamia), pareigų ir dvarų. Pabėgo į Sileziją, remiamas Habsburgų ir Brandenburgo 1665 grįžo į Lenkiją ir surengė Lubomirskio rokošą. Į karą prieš J. S. Lubomirskio šalininkus, 1665–66 nutraukusius tris seimus, į Lenkiją 1666 buvo pasiųsta M. Paco vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė. Po maišto susitaikęs su karaliumi J. S. Lubomirskis vėl išvyko į Sileziją. 1669 buvo panaikintas 1664 teismo nuosprendis.
2271