Jevgenij Vachtangov
Vachtangov Jevgenij (rus. Евгений Вахтангов; Jevgenijus Vachtángovas) 1883 02 13Vladikavkaz 1922 05 29Maskva, rusų teatro aktorius, režisierius, pedagogas. 20 a. pirmos pusės vienas žymiausių Rusijos teatro veikėjų. 1903–09 studijavo Maskvos universitete. 1911 baigė A. Adaševo teatro kursus Maskvoje. 1911–12 Maskvos dailės teatro aktorius, 1912–13 šio teatro Pirmosios studijos aktorius ir režisierius (buvo K. Stanislavskio mokinys, padėjo jam kurti ir tikrinti Stanislavskio sistemą), nuo 1913 savo paties įkurtos Studentų dramos studijos (1920–24 Maskvos dailės teatro Trečioji studija, nuo 1926 Jevgenijaus Vachtangovo teatras, nuo 1956 akademinis), 1918–22 ir žydų teatro studijos Habimah Maskvoje vadovas. Svarbesni vaidmenys: Tekltonas (Židinio svirplys 1914, pagal Ch. Dickensą), Juokdarys (W. Shakespeare’o Dvyliktoji naktis 1919).
Jevgenij Vachtangov
Svarbiausi režisuoti spektakliai: G. Hauptmanno Taikos šventė (1913), J. Bergerio Tvanas (1915, vaidino Frezerį), H. Ibseno Rosmersholmas (1918), M. Maeterlincko Šv. Antano stebuklas (1918, 1921), A. Čechovo Vedybos (1920), A. Strindbergo Erikas XIV (1921), S. An‑skio Dibukas, C. Gozzi Princesė Turandot (abu 1922). Vaidybai būdinga gilus psichologizmas, tiksli vaidmens charakteristika, subtili plastinė forma. Režisūroje derino psichologinio ir sąlyginio teatro raiškos priemones, spektakliams būdinga raiškus teatrališkumas, improvizacijos elementai.
R: Zapiski. Pis′ma. Stat′i Moskva–Leningrad 1939; Sbornik Moskva 1984. L: N. Gorčakov Režissjorskie uroki Vachtangova Moskva 1957; J. Smirnov‑Nesvickij Vachtangov Moskva–Leningrad 1987.