Jėzaus bažnyčia

Jzaus bažnýčia (it. Chiesa del Gesù, Il Gesù), Švenčiáusiojo Jzaus Vado bažnýčia (it. Chiesa del Santissimo Nome di Gesù), pirmoji ir pagrindinė jėzuitų bažnyčia Romoje. Baroko sakralinės architektūros (jėzuitų stiliaus) prototipas.

Architektūra

Jėzaus bažnyčios Romoje (1568–84) interjeras

Jėzaus bažnyčia Romoje (1568–84, architektai G. da Vignola, G. della Porta)

Lotyniškojo kryžiaus plano, vienanavė su kupolu, 8 koplyčiomis: pietų pusėje – Šv. Andriejaus (freskos ir altoriaus paveikslas, dailininkas A. Ciampelli, 1565–1630), Kančios (freskos ir paveikslai, dailininkas G. Celio, 1571–1640; saugomos šv. J. M. Pignatelli relikvijos), Angelų (lubų freskos ir altoriaus paveikslas, dailininkas F. Zuccari), Švenčiausiosios Jėzaus Širdies (altoriaus paveikslas, 1760, dailininkas P. G. Batoni), šiaurės pusėje – Šv. Pranciškaus Bordžos (altoriaus paveikslas, dailininkas A. Pozzo, freskos, dailininkas N. Pomarancio, gimė tarp 1517 ir 1524, m. 1596), Šventosios Šeimos (altoriaus paveikslas, 19 a. antra pusė, dailininkas G. Gagliardi), Švenčiausiosios Trejybės (altoriaus paveikslas, dailininkas F. Bassano jaunesnysis, 1549–92; saugomos šv. Andriejaus Bobolos relikvijos), Madonna della strada (kupolo freskos, dailininkas G. P. Pozzi, 1561–89, kitas dekoras, dailininkas G. Valeriano, 1542–96; Švč. Mergelės Marijos freska, 14 amžius).

Transepto galuose yra koplyčios: Šv. Pranciškaus Ksavero (architektas Pietro da Cortona, altoriaus paveikslas, dailininkas C. Maratta, 1625–1713), Šv. Ignaco Lojolos (1700, architektas ir dailininkas A. Pozzo, sidabrinė Šv. Ignaco Lojolos skulptūra 19 a. pradžioje pakeista, manoma, skulptoriaus A. Tadolini darbo, 1788–1868; koplyčioje palaidotas šv. Ignacas Lojola). Zakristiją suprojektavo architektas G. Rainaldi. Interjero puošyboje išsiskiria navos lubų iliuzinė freska su stiuko dekoru Švenčiausiojo Jėzaus Vardo pagarbinimas (1679, dailininkas G. B. Gaulli, 1639–1709, skulptoriai E. A. Raggi, 1624–86, L. Reti, m. 1714). Presbiterijoje yra kardinolo R. Bellarmino (1624, skulptorius G. L. Bernini) ir šv. J. M. Pignatelli (1841, skulptorius A. Solà, 1787–1861) biustai. Bažnyčioje palaidotas kardinolas J. Radvila.

Pagrindinis fasadas 2 tarpsnių: pirmąjį tarpsnį skaido 6, antrąjį – 4 poros piliastrų korintiniais kapiteliais. Antrąjį tarpsnį šonuose užbaigia spiralės. Virš centrinio portalo pusapskritis (virš jo – Jėzaus Kristaus monograma IHS, 1576, skulptorius B. Ammanati), virš šoninių – trikampiai timpanai. Fasado nišose – Šv. Ignaco Lojolos ir šv. Pranciškaus Ksavero skulptūros.

Istorija

Jėzaus bažnyčios statybą fundavo kardinolas A. Farnese (1520–89). Ji pradėta statyti 1568 06 26 pagal architekto G. da Vignolos projektą. Po jo mirties (1573) statybas tęsė architektai jėzuitai G. Tristano, G. de Rosisas. Architektas G. della Porta 1575 suprojektavo pagrindinį fasadą. Jis, manoma, buvo ir didžiojo altoriaus architektas. Bažnyčia pašventinta 1584 11 25. 1843 suprojektuotas neoklasicistinis altorius (architektas A. Sarti, 1797–1880, altoriaus paveikslas, dailininkas A. Capalti, 1810–68; už paveikslo – Švenčiausiosios Jėzaus Širdies skulptūra).

1729