Jėzaus Kristaus vaizdavimas literatūroje

Jzaus Krstaus vaizdãvimas literatroje. Pirmaisiais beletrizuotais pasakojimais apie Jėzų Kristų laikytini neautentiškų smulkmenų gausa pasižymintys NT apokrifai. Vieni jų neperžengė tradicinio mokymo ribų ir padarė didelę įtaką krikščioniškosios kultūros raidai (ypač Jokūbo protoevangelija, 2 a., ir Vaikystės evangelija pagal Tomą, 2 a. pabaiga), kiti buvo populiarūs tarp gnostikų (Tomo evangelija, 2 a. pradžia, Petro evangelija, Judo Iskarijoto evangelija, Tiesos evangelija, visos apie 2 a., Pilypo evangelija, 3 a., ir kita) ir manicheizmo atstovų (Gyvoji evangelija, 3 amžius). Jėzaus Kristaus meninis paveikslas pirmiausia pasirodė ankstyvųjų krikščionių kūryboje: Vetijaus Akvilijaus Juvenko (4 a.) Keturiose evangelijų knygose (Evangeliorum libri IV), Sedulijaus Celijaus (5 a. antra pusė) 2 himnuose Jėzaus Kristaus garbei lotynų kalba, Grigaliaus Nazianziečio poezijoje graikų kalba ir Efremo Siro sirų kalba.

Viduramžiais atsirado Biblijos parafrazių senąja anglų kalba (Nužengimas į pragarus / The Harrowing of Hell) ir Kiunevulfui (Cynevulf, 8 a.) priskiriama poemų trilogija Kristus (Christ). Saksų epe Gelbėtojas (Heliand apie 850) Jėzus Kristus vaizduojamas senovės germanų didvyrių stiliumi. Apie Jėzų Kristų dar pasirodė: prancūzų kalba – misterija Kančia (La Passion 10 a.; Clermont’o rankraštis), senosios vokiečių kalbos – poetės Avos (m. 1127) kūrinys Jėzaus gyvenimas (Leben Jesu).

Friedricho Gottliebo Klopstocko poemos Išganytojas (1760) antraštinis puslapis

Italijoje lotynų kalba parašyta: Jono Kalvioliečio Kristaus gyvenimo apmąstymai (Meditationes vitae Christi 14 a.), M. G. Vidos (apie 1485–1566) Kristiados (Christias 1535). 9–16 a. liturginėje dramoje išsiskiria prancūzo A. Grébano (apie 1420–71) žymiausias kūrinys Kančios slėpinys (Le Mystère de la Passion, pastatyta apie 1450). 16–17 a. ispanų literatūroje populiarios poemos Jėzaus Kristaus gyvenimo tematika: J. de Quiróso (16 a. antra pusė) Kristaus kančia (Cristopatía 1552), D. de Hojedos (1570–1615) Kristiada (La Cristiada 1611), J. B. Dávilos (m. 1664) Žmogaus Dievo kančia (Pasión del Hombre-Dios 1661). Vokietijoje F. G. Klopstocko poema Išganytojas (Messias 1748–73) sekė J. K. Lavateris (1741–1801; poema Jėzus Mesijas / Jesus Messias 1780), F. Rückertas (poema Jėzaus gyvenimas / Leben Jesu 1839).

Friedricho Gottliebo Klopstocko poemos Išganytojas (1760) antraštinis puslapis

18 a. pabaiga–20 a. vidurys

18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje atsirado kūrinių, kuriuose bandoma racionaliai traktuoti Jėzaus Kristaus gyvenimą. K. F. Bahrdtas (1741–92) knygoje Jėzaus planų ir tikslų įgyvendinimas (Ausführung des Plans und Zwecks Jesu 1782), K. H. G. Venturini (1768–1849) knygoje Tikroji didžiojo pranašo iš Nazareto istorija (Natürliche Geschichte des grossen Propheten von Nazareth 1800–02) Jėzaus Kristaus darytus stebuklus, nukryžiavimą ir prisikėlimą laiko esenų suvaidintais, D. F. Straussas knygoje Kritiškai apdorotas Jėzaus gyvenimas (Das Leben Jesu, kritisch bearbeitet 1835–36) tai priskiria grynojo mito sferai, E. J. Renanas knygoje Jėzaus gyvenimas (Vie de Jésus 1863) vadina legendos epizodais. A. Holzas veikale Laiko knyga (Buch der Zeit 1885), E. Ludwigas knygoje Žmogaus sūnus: Vieno pranašo istorija (Der Menschensohn: Geschichte eines Propheten 1928), C. Einsteinas (1885–1940) knygoje Blogoji naujiena (Die schlimme Botschaft 1924) Jėzų Kristų laiko pirmuoju socialistu. 19 a. pabaigoje išpopuliarėjo krikščioniškų legendų plėtotės: Čekijoje – J. Zeyerio Trys legendos apie Nukryžiuotąjį (Tři legendy o krucifixu 1892, lietuvių kalba 1938), Lenkijoje – H. Sienkiewicziaus Quo vadis (1895, lietuvių kalba 1904–05, 1927–29, 1991), Švedijoje – S. O. L. Lagerlöf Kristaus legendos (Kristuslegender 1904, lietuvių kalba 1914, 1926, 1929, 1997). 20 a. atsirado beletrizuotų pasakojimų su kai kuriais apokrifiniais motyvais: Italijoje – G. Papini Kristaus istorija (La storia di Cristo 1921, lietuvių kalba 1929–30 21990), Vokietijoje – W. von Molo Viešpaties legenda (Legende vom Herrn 1927), E. Schaperio Jėzaus gyvenimas (Das Leben Jesu 1936), Prancūzijoje – F. Mauriaco Jėzaus gyvenimas (La Vie de Jésus 1936, lietuvių kalba 1936), Danielio-Ropso Jėzus ir jo laikai (Jésus en son temps 1948), Lenkijoje – J. Dobraczyńskio (1910–94) Nikodemo laiškai (Listy Nikodema 1952), R. Brandstaetterio Jėzus iš Nazareto (Jezus z Nazaretu 1969–73). Panašaus pobūdžio yra rusų rašytojo D. Merežkovskio veikalas Jėzus Nežinomasis (Iisus Neizvestnyj 1936). M. Bulgakovo romane Meistras ir Margarita (Master i Margarita, parašyta 1929–40, išspausdinta su kupiūromis 1966, visas 1973, lietuvių kalba 1985) įkomponuotas siužetas apie Poncijų Pilotą nesutampa su NT. Žydų literatūroje Jėzui Kristui skirtas A. A. Kabako (1883–1944) romanas Siauru taku (hebrajų kalba 1937), Š. Ašo (1880–1957) trilogijos pirmoji knyga Žmogus iš Nazareto (jidiš 1939), N. Agmon-Bystrickio (1896–1978) drama Jėzus iš Nazareto (hebrajų kalba 1941), I. Mosinzono (1917–94) romanas Judas Iskarijotas (hebrajų kalba 1963). U. C. Grinbergo kūriniuose, ypač ankstyvuosiuose eilėraščiuose ir poemoje Kryžiaus karalystėje (jidiš 1923), nukryžiuotas Jėzus Kristus simbolizuoja kančioms pasmerktą išrinktąją tautą.

20 a. pabaiga

20 a. pabaigoje pasaulinėje literatūroje itin pagausėjo pseudoistorinių, fantastinių, psichoanalitinių Jėzaus Kristaus paveikslo traktuočių, pvz., graikų rašytojo N. Kazandzakio romanas Paskutinis gundymas (1955, lietuvių kalba 1997), vengro S. Ördögho (g. 1948) apysaka Plikasis kalnas (Koponyák hegye 1976), venesueliečio M. Otero Silvos romanas Akmuo, kuris buvo Kristus (La Piedra que era Cristo 1984), Ispanijoje gyvenančio portugalo J. Saramago romanas Evangelija pagal Jėzų Kristų (O Evangelho segundo Jesus Cristo 1991, lietuvių kalba 2010), Jungtinių Amerikos Valstijų rašytojo N. G. Mailerio romanas Evangelija pagal Sūnų (The Gospel According to the Son 1997). Meniškumu iš jų išsiskiria vokiečių rašytojo P. Rotho (g. 1953) Kristaus trilogija (Christus-Trilogie: Riverside 1991, Johnny Shines 1993, Corpus Christi 1996).

Jėzaus Kristaus vaizdavimas lietuvių literatūroje

Lietuvių poezijoje dažnas Jėzaus Kristaus kančios motyvas. Nukryžiuotajam V. Mykolaitis-Putinas skyrė eilėraštį Rūpintojėlis, dialogo su Jėzumi Kristumi yra J. Aisčio, B. Brazdžionio, A. Maceinos (slapyvardžiu Jasmantas) ir kitų poezijoje. Jėzaus Kristaus globos, tikėjimo ir vilties motyvų yra politinių kalinių ir tremtinių kūryboje (A. Miškinio, K. Inčiūros psalmės). V. Krėvė apysakoje Dangaus ir žemės sūnūs (1961; nebaigta) buvo užsimojęs pavaizduoti visą Jėzaus Kristaus gyvenimą – laikydamasis bendriausios NT įvykių schemos jis daugelį epizodų savaip interpretavo, išplėtojo, detalizavo. Daugiausia vaizdavo žydų tautos moralinę, idėjinę, socialinę, politinę situaciją romėnų valdymo laikotarpiu, kai visa tauta svajojo apie išsivadavimą, o svajonės gimdė išvaduotojo viziją. Šiuolaikinėje lietuvių literatūroje Jėzaus Kristaus gyvenimas kontroversiškai interpretuojamas J. Ivanauskaitės romane Ragana ir lietus (1993), V. Jasukaitytės romanuose Marija Egiptietė (2002), Dievas miršta vienišas (2 dalys 2003).

-Jėzus Kristus

2919

Jėzus Kristus

Jėzaus Kristaus vaizdavimas dailėje

Jėzaus Kristaus vaizdavimas kine

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką