Jiẽznas, miestas Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į pietryčius nuo Prienų; seniūnijos ir parapijos centras. 1029 gyventojai (2022). Miestas įsikūręs Jiezno ežero šiauriniame krante. Plentai į Rumšiškes, Alytų. Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia. Paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija, muzikos mokykla, paramos šeimai, kultūros ir laisvalaikio centrai, biblioteka. Lietuvos savanorių kapai.
Jiezno herbas
Architektūra
Miestelio gatvių tinklas – taisyklingas stačiakampis, su baroko laikotarpiui būdinga išryškinta kompozicine ašimi. Miesto centrinėje dalyje suformuota keturkampė aikštė.
Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia Jiezne (1670, perstatyta 1772)
Barokinė dvibokštė Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia (1670, perstatyta 1772, statybas inicijavo didikai Pacai) stačiakampio plano, vienanavė, su kripta. Bažnyčios viduje išliko vertinga sienų tapyba (1770–72, nežinomas italų dailininkas), 2 žalvariniai varpai (1770 ir 1878). Buvusioje dvaro sodyboje (18 a. antra pusė–19 a. pirma pusė; sunykusi) išliko Pacų rūmų (garsėjo puošnumu ir prabanga) vakarinis korpusas (po 1953 rekonstrukcijos pakeistas), kumetynas, ūkinis pastatas ir mišraus plano parkas (įkurtas 18 a. pirmoje pusėje).
2271
Istorija
1492 paminėtas Jiezno dvaras ir valsčius (nuo 1507 privati nuosavybė). 16 a. antroje pusėje prie dvaro ėmė kurtis miestelis (minimas 1581). 16 a. pabaigoje buvo evangelikų reformatų bažnyčia (1634 paversta katalikų). Nuo 1633 iki 19 a. pirmos pusės Jieznas priklausė Pacams. 18 a. pradžioje, per Šiaurės karą, miestelį apiplėšė Švedijos kariuomenė. 1710 gavo turgų, 1748 – prekymečių privilegiją. 18 a. pabaigoje įkurta parapinė mokykla (1944–49 progimnazija; 1781 mokėsi 16, 1810 – 15 mokinių). 1812 miestelį nuniokojo Napoleono I kariuomenė. 1837 Jieznas sudegė. 19 a. antroje pusėje–1950 buvo valsčiaus centras.
Sparčiai plėstis ėmė 19 a. antroje pusėje nutiesus Kauno–Druskininkų kelią. 1919 02 ties Jieznu įvyko Jiezno kautynės – vienos pirmųjų kuriamos Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonosios armijos daliniu. 1930 veikė lentpjūvė, garo malūnas, buvo 18 krautuvių. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Tauro apygardos Geležinio Vilko ir Dzūkų rinktinių partizanai (žuvusiesiems 1989 pastatytas kryžius, 1991 – paminklas). 1952–60 Jieznas buvo rajono centras. 1956 gavo miesto teises. 1989 pastatytas stalinizmo aukų kryžius (netrukus nugriautas, 1991 atstatytas). 2002 patvirtintas Jiezno herbas. 1719 buvo 50, 1795 – 372, 1897 – 1255, 1923 – 989, 1959 – 797, 1970 – 2126, 1989 – 1883, 2001 – 1476, 2011 – 1204, 2021 – 1047 gyventojai.
Jieznas