Jiẽzno kautỹnės (1919 02 10–13), vienos pirmųjų Lietuvos kariuomenės kautynių su Raudonąja armija per Nepriklausomybės karą.
Jiezno kautynės
Raudonosios armijos vadovybė planavo puolimu iš šiaurės (šiaurinė grupuotė per Kėdainius) ir pietų apsupti bei užimti Kauną. Jos junginių pietinės grupuotės dalis (Septintasis pulkas, daugiau kaip 600 žm.) turėjo žygiuoti per Aukštadvarį, Jiezną, Birštoną, Prienus, kita dalis – per Alytų ir pulti Kauną iš pietų. Gavusi žvalgybos duomenų apie Raudonosios armijos planus ir pradėtą žygį, Lietuvos karinė vadovybė iš Kauno pasiuntė S. Zaskevičiaus vadovaujamą Antrojo pėstininkų pulko kuopą ir raitelių būrį (apie 30 karių) Jiezno link. 02 09 Raudonosios armijos dalinys jau buvo užėmęs Jiezną ir susitelkęs gretimuose kaimuose. Gavę įsakymą užimti Jiezną, lietuvių pėstininkai, padalyti į dvi dalis, 02 11 apie 12 h 30 min pradėjo puolimą iš vakarų ir iš pietų, o raitininkai – iš rytų. Priešo pajėgos buvo stipresnės; puolimas nepavyko iš dalies ir dėl pirmojo būrio vado Četuchino išdavystės (pasidavė į nelaisvę). 18 sužeistų karių pateko į nelaisvę (vėliau buvo raudonarmiečių nužudyti); kuopa pasitraukė į Birštoną.
02 11 iš Alytaus į Prienus atvyko pastiprinimas: Pirmojo pėstininkų pulko kuopa ir saksų savanorių pėstininkų dvi kuopos su sunkiaisiais kulkosvaidžiais, artilerija. Iš šiaurės turėjo pulti saksų savanorių raitųjų žvalgų padalinys. 02 13 lietuvių kariai drauge su vokiečiais pagal kartu parengtą planą puolė Jiezną. Miestelis buvo apsuptas, Raudonosios armijos daliniai sumušti ir priversti trauktis. Lietuviams atiteko: 4 kulkosvaidžiai, apie 50 šautuvų, daug šovinių, Raudonosios armijos Septintojo pulko vėliava. Raudonosios armijos vadovybės planas užimti Kauną puolimu iš pietų per Jiezno kautynes pradėjo žlugti (žlugo per 1919 02 12–15 Alytaus kautynes).
Jiezno kautynėse žuvusių lietuvių karių kapai Jiezne