Joanà (kai kur Jutta), legendinė popiežė. 13 a. legendos jos tariamą pontifikatą datuoja 855–857. Pirmą kartą legenda apie moterį popiežę pasirodė 1250 kronikininko dominikono J. de Mailly pasaulio kronikoje, bet joje dar neminimas popiežės vardas. Kronikininkas M. von Troppau Pontifikų ir imperatorių kronikoje (Chronicon pontificum et imperatorum ~1272–77) ją jau įtraukęs į popiežių istoriją tarp Leono IV (847–855) ir Benedikto III (855–858) ir nurodęs, kad ji valdžiusi kaip popiežius Jonas Anglas iš Mainzo (Johannes Anglicus; kiti šaltiniai ją vadina Jonu Angelu – Johannes Angelicus); čia tiksliai nurodyta, kad jos pontifikatas truko 2 metus, 7 mėnesius ir 4 dienas. Vėlesni autoriai perimdavo šią tariamai istorinę medžiagą ir prirašydavo naujų faktų. Anot vienos legendos, Joana buvo kilusi iš Atėnų, apsimetusi vyru Romoje dirbo notare ar mokytoja (moterys tuo metu Romoje negalėjo užimti tokių pareigų). Taip jai esą pavyko tapti ir popieže. Apgaulė buvo pastebėta tik tada, kai ji per procesiją pagimdė kūdikį. Anot kitos legendos, ji demaskuota, kai nukrito nuo arklio; įsiutusi minia ją užmėčiusi akmenimis ir palaidojusi mirties nuosprendžio vietoje; pasak kitos 14 a. legendos, ji dėl to atgailavusi vienuolyne ir buvusi palaidota sūnaus, Ostijos kardinolo. Manoma, legendos galėjo atsirasti neteisingai perskaičius užrašą ant atrastos senos statulos. Vėlyvaisiais viduriniais amžiais šia istorija buvo tikima, humanistai ir protestantai ja pasinaudodavo polemikoje su katalikais. Joanos istoriškumu vienas pirmųjų suabejojo vokiečių istorikas J. Aventinas (1477–1534).
908