jodidai

joddai, jodo junginiai su elektriškai neigiamesniais už jį elementais; vieni halogenidų. Jodidai, kurių metalo oksidacijos laipsnis +1 arba +2, – gerai vandenyje tirpstančios druskos (išskyrus sidabro, vario ir gyvsidabrio jodidus). Pereinamųjų metalų jodidai, pvz., cirkonio, stibio, vanadžio, ir nemetalų jodidai, pvz., fosforo, vandens veikiami hidralizuojasi. Jodidai gaunami sąveikaujant elementams, oksidus arba karbonatus veikiant vandenilio jodido rūgštimi HI, t. p. susidaro kaip tarpiniai produktai gryninant metalus. Gamtiniai jodidai – jodo junginiai su metalais; mineralų klasė. Dažniausiai sutinkami sidabro ir vario jodidai. Labiausiai iš jų paplitęs maršitas (CuI) ir jodargiritas (AgI). Jodidų kristalai kubinės singonijos, dažniausiai suaugę į luobeles. Geltoni. Blizgesys deimanto. Kietumas nuo 1,0–1,5 (jodargirito) iki 2,5 (maršito). Tankis 5500–5700 kg/m³. Susidaro hipergenezės zonoje vykstant vario ir sidabro mineralų (dažniausiai sulfidų) oksidacijai aridiniame klimate. Gamtoje pasitaiko retai. Dauguma jodidų pirmą kartą rasti Australijoje, Broken Hillio telkinyje. Jodidai naudojami gaminant halogenines lempas, natrio ir kalio jodidai – kaip vaistai, cheminės analizės reagentai, galvanotechnikoje, sidabro ir kalio jodidai – fotografijoje, stroncio jodidai – kaip liuminoforas ir dujų adsorbentas, kalio jodidai – kaip mikroelementų trąšos.

2961

1175