Johan Ludvig Runeberg
Runeberg Johan Ludvig (Juhanas Liudvigas Rùnebergas) 1804 02 05Pietarsaari 1877 05 06Porvoo, Suomijos švedų rašytojas. Laivo kapitono sūnus. 1822–27 Åbo (dabar Turku) universitete studijavo lotynų ir graikų kalbas. 1830–37 dėstė klasikines kalbas Helsinkio universitete. 1832 įkūrė literatūrinį savaitraštį Helsingfors morgonblad, iki 1837 buvo jo redaktorius, rašė straipsnius apie švedų literatūrą. Nuo 1837 dėstė klasikines kalbas Porvoo gimnazijoje, nuo 1844 – profesorius. 1838 įšventintas į pastorius.
Johan Ludvig Runeberg
Rašė eilėraščius, poemas ir psalmes. Debiutavo eilėraščių rinkiniu Eilėraščiai (Dikter 1830), kuriame vyrauja epinė poezija. Poemoms Briedžių medžiotojai. Devynios giesmės (Älgskyttarna. Nio sånger 1832), Hana. Trijų giesmių poema (Hanna. En dikt i tre sånger 1836), Kalėdų vakaras. Trijų giesmių poema (Julkvällen. En dikt i tre sånger 1841) būdinga tautosakos ir gamtos motyvai. Garsus nacionalinis epas Jaunesniojo leitenanto Stolio pasakojimai (Fänrik Ståls Sägner 2 t. 1848–60) parašytas romano forma, jame pasakojama apie 1808–09 Rusijos–Švedijos karą, per kurį Švedija neteko savo įtakos Suomijai; epe aukštinama suomių karių narsa ir pasiaukojimas. Sukūrė žodžius Suomijos himnui (eilėraštis Mūsų šalis / Vårt land). 1854–56 sudarė švedišką psalmyną. Išvertė ir suomių spaudoje paskelbė keletą lietuviškų dainų.
1665