Johann Friedrich Reichardt
Johann Friedrich Reichardt (raižinys, 1796, dailininkas B. H. Bendixas)
Reichardt Johann Friedrich (Johanas Frydrichas Rechartas) 1752 11 25Karaliaučius 1814 06 27Giebichenstein (prie Hallės), vokiečių kompozitorius, muzikos kritikas. Vienas romantinės baladės ir draminio dainų žanro lyderšpylio (vokiškai Liederspiel) pradininkų. Pirmąsias muzikos pamokas gavo iš savo tėvo. Karaliaučiaus ir Leipcigo universitetuose studijavo teisę, Leipcige ir Dresdene mokėsi pas bažnyčios kantorius. 1771–75 kaip smuikininkas ir klavišininkas koncertavo Vokietijos miestuose ir Prahoje. Savo kelionės įspūdžius aprašė knygoje Atidaus keliautojo laiškai apie muziką (Briefe eines aufmerksamen Reisenden die Musik betreffend 2 d. 1774–76). Ši knyga jį išgarsino kaip muzikos kritiką. J. F. Reichardtas pirmasis atkreipė dėmesį į L. van Beethoveno talentą.
1775–94 Karaliaus rūmų kapelmeisteris Potsdame. 1794–1808 gyveno savo dvare Giebichensteine, bendravo su J. W. Goethe, C. Brentano, A. von Arnimu, J. Eichendorffu ir kitais. Aplankė Karaliaučių, Vieną (čia susitiko su L. van Beethovenu ir F. J. Haydnu).
Kūriniai
Sukūrė apie 1000 dainų (ir pagal J. W. Goethe’s, F. Schillerio tekstus), zingšpylių, tarp jų – Vaiduoklių sala (Die Geisterinsel 1799), lyderšpylių (Menas ir meilė / Kunst und Liebe 1807, Meilė ir ištikimybė / Lieb und Treue 1808), opera buffa, oratorijų, kantatų, motetų, psalmių, Te Deum, 7 simfonijas (1773–1814), 14 koncertų fortepijonui (1772–77), koncertą smuikui (1773), fortepijoninį kvartetą (1774), 12 sonatų fortepijonui (1772–85), 12 sonatų smuikui (1778), muzikos dramos spektakliams, tarp jų – W. Shakespeare’o Makbetui (1787; sukurta per keliones po Mažąją Lietuvą).
J. F. Reichardto kūryba turėjo įtakos C. F. Zelterio, C. M. von Weberio, F. Schuberto kūrybai.
335
1223