Schadow Johann Gottfried (Johanas Gotfrydas Šãdovas) 1764 05 20Berlynas 1850 01 27Berlynas, vokiečių skulptorius, grafikas. W. von Schadowo tėvas.
Iki maždaug 1780 mokėsi pas skulptorių Jeaną‑Pierreʼą‑Antoineʼą Tassaertą, kuris turėjo dirbtuvę Prūsijos karaliaus Frydricho II Didžiojo dvare Berlyne; nuo 1783 dirbo jo padėjėju. Berlyno dailės akademijos narys (nuo 1787), 1805–15 vicedirektorius, 1815–50 direktorius. 1785 išvyko į Romą, čia, norėdamas vesti, atsivertė į katalikybę. Susipažino su A. Canova, žavėjosi jo kūryba; studijavo antikinių skulptūrų originalus ir kopijas Vatikane, Kapitolijuje, Prancūzijos akademijoje (už skulptūrinę grupę Persėjas ir Andromeda pelnė Šv. Luko akademijos konkurso prizą 1786). Nuo 1787 vėl gyveno Berlyne, grįžo į protestantizmą. Po J.‑P.‑A. Tassaerto mirties 1788 buvo paskirtas Frydricho Vilhelmo II Didžiojo dvaro skulptūros dirbtuvės vadovu. 1791 J. G. Schadowas lankėsi Stokholme, Sankt Peterburge ir Kopenhagoje, studijavo tenykščius paminklus, liejimo iš bronzos techniką.
J. G. Schadowo autoportretas (1825, Valstybinis muziejus Amsterdame)
J. G. Schadow. Princesės Luizė ir Fryderikė (marmuras, 1797, Senoji nacionalinė galerija Berlyne)
Dauguma J. G. Schadowo kūrinių (iš marmuro, bronzos, terakotos, gipso) atlikti pagal užsakymus (karaliaus dvaro, kitų). Sukūrė biustų (Frydricho II Didžiojo, 1792, Autoportretas, apie 1794, Princesė Fryderikė 1795, Kronprincas Frydrichas Vilhelmas 1797, Julie Zelter 1807, J. G. Fichte’s, 1814, F. Schillerio, J. J. Winckelmanno, abu 1821, J. W. Goethe’s, 1823), statulų (Frydrichas II 1793, Generolas von Zeitenas 1794, Princesės Luizė ir Fryderikė 1797, Prūsijos feldmaršalo princo G. L. von Blücherio, 1819, Rostocke, M. Liuterio, 1821, Wittenberge), antkapinių paminklų (Grafas Aleksandras von der Markas 1790, sutuoktinių Darjesų, Friedricho Wilhelmo Schütze’s, abu 1796, grafo Friedricho Wilhelmo von Arnimo, 1803), reljefų (Berlyno Residenz 1789, mitologinės tematikos Gendarmenmarkt 1802, sunaikinta 1817, Antikos menas ir Meno sargai savo gyvenamajam namui, 1805, visi Berlyne), medalių.
Pagal J. G. Schadowo projektus ir modelius sukurtas Brandenburgo vartų Berlyne skulptūrinis dekoras (1791). J. G. Schadowo skulptūroms būdinga neoklasicizmo ir detalizuoto realizmo jungtis.
Sukūrė ofortų (Napoleono bėgimas iš Rusijos 1813), litografijų (Juokas 1825), nupiešė daug realistinių piešinių. Parašė knygų (Meno kūriniai ir požiūris į meną / Kunst‑Werke und Kunst‑Ansichten 1849).
J. G. Schadow. Johannas Gottfriedas Schadowas su šeima (ofortas, apie 1792–95, Valstybinis muziejus Amsterdame)
1179