Johann Heinrich Füssli

G. H. Harlow. Henry Fuseli (aliejus, 1817, Yaleʼio britų meno centras New Havene)

J. H. Füssli. Košmaras (aliejus, 1781, Detroito meno institutas)

Füssli Johann Heinrich (vok.; angl. Henry Fuseli, Johanas Heinrichas Fiùslis), 1741 02 06Ciurichas 1825 04 16Londonas, Šveicarijos ir Didžiosios Britanijos tapytojas. Studijavo estetiką, teologiją. 1761 įšventintas kunigu. 1765–73 ir 1799–1825 gyveno Londone. Karališkosios dailės akademijos Londone profesorius (1799). 1765 dailininko J. Reynoldso paskatintas pradėjo tapyti. 1770–78 Romoje studijavo Michelangelo kūrybą, žavėjosi Siksto koplyčios freskomis, italų manieristų tapyba. Inspiracijų kūrybai sėmėsi iš Biblijos, antikinės ir Dante’s poezijos, plėtojo W. Shakespeare’o, J. Miltono kūrinių, epo Nybelungų giesmė motyvus. Gilinosi į vaizduotę, sapnus, nuojautas, paveiksluose vaizdavo irealų, fantastinį pasaulį, paslaptingą erdvę (Košmaras 1781, 1782, 1790–91), linko į dramatizmą, patosą, groteską. Dažni erotiški momentai. Vyrauja tarsi netikėtai iš slogių sapnų pabudusių herojų tipai, šėtono, eroto personažai.

Būdinga dinamiška diagonalioji kompozicija, kontrastingi šešėliavimo efektai. Sukūrė ekspresyvia plastika išsiskiriančių piešinių pieštuku, plunksna, kreida (Edgaras ir karalius Lyras 1815, Autoportretas kaip faunas), nuliejo akvarelių. Vėlyvojoje kūryboje išryškėjo mitologinė tematika. Žymesni kūriniai: Somnambuliškoji Ledi Makbet (1784), Piemenų sapnas (1793), Titanijos sapnas, Titanija prabunda (abu 1793–94). Iš vokiečių kalbos išvertė J. J. Winckelmanno knygą Apmąstymai apie graikų tapybą ir skulptūrą (1765), išleido tapybos paskaitų rinkinių. J. H. Füssli kūryba turėjo įtakos W. Blake’ui, skandinavų dailininkams neoklasicistams, 20 a. ekspresionistams, siurrealistams.

2635

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką