Johanno Josepho Fuxo portretas (aliejus, 1717, dailininkas Nikolausas Buckas, Vienos muzikų draugija)
Fux Johann Joseph (Johanas Jozefas Fùksas) 1660Hirtenfeld (prie Grazo) 1741 02 13Viena, Austrijos kompozitorius, muzikos teoretikas. Muzikos mokėsi Grazo gimnazijose ir studijuodamas teisę bei filosofiją Ingolstadto universitete. Ingolstadte 1685–88 vargonininkavo Šv. Mauricijaus bažnyčioje. Manoma, dar muzikos mokėsi Italijoje. Nuo 1698 Austrijos imperatoriaus rūmų kompozitorius, nuo 1713 – rūmų vicekapelmeisteris, nuo 1715 – kapelmeisteris, 1705–12 – Šv. Stepono bažnyčios vicekapelmeisteris, 1712–15 – kapelmeisteris (Vienoje). Mokiniai: G. Muffatas, J. D. Zelenka, G. C. Wagenseilis, F. Tůma, I. Holzbaneris.
Dialogo forma lotynų kalba parašė vieną žymiausių to meto muzikos teorijos veikalų – Laiptai į Parnasą (Gradus ad Parnassum 1725, faksimilė išleista 1966). Jame apibendrino Renesanso vokalinės polifonijos (vadinamojo griežtojo stiliaus) dėsnius, polifonijos mokymą grindė pagrindinio balso ir palydinčiųjų balsų reglamentuotais ritminiais santykiais.
Kūriniai
Sukūrė apie 600 kūrinių; reikšmingiausi bažnytiniai (apie 80 mišių, 3 Requiem, 57 mišparai ir psalmės, Te Deum, litanijos, gradualai, motetai); juose derino senąjį (kontrapunktinį) ir naujesnį (koncertinį) stilių. J. J. Fuxo operose (apie 20) tęsiamos Austrijos baroko muzikos tradicijos. Dar sukūrė 12 oratorijų, apie 80 uvertiūrų ir siuitų, apie 50 bažnytinių trio sonatų.
Atminimo įamžinimas
1955 Graze įsteigta J. J. Fuxo draugija 1959 pradėjo leisti išlikusių jo kūrinių rinkinius.
L: A. Liess Fuxiana Wien 1958; E. Wellesz Fux London–New York 1965.
660